„Komisija yra sudaryta iš istorinės atminties politikos lauke dirbančių autoritetingų institucijų ir organizacijų deleguotų asmenų, kurie patys būdami savo srities ekspertai taip pat atstovavo juos 2 delegavusių ekspertinių institucijų nuomonę ir poziciją. Priimant sprendimus taip pat buvo užsakomos papildomos istorinės – ekspertinės pažymos. Todėl kategoriškai atmetame politikų viešai išsakytus kaltinimus dėl priimtų sprendimų politinio angažuotumo“, – dėsto komisijos nariai.
„Komisijos nariai atkreipia dėmesį, kad jų darbas nebuvo lengvas ir ekspertine, ir emocine prasmėmis. (...) Taip pat komisija supranta visuomenėje kylančias diskusijas ir visuomet noriai į jas įsitraukia aiškindama savo priimtų sprendimų motyvus. Komisijos pradėti procesai atskleidė visuomenės dualumą, bet taip pat išryškino desovietizacijos ir denacifikacijos proceso trūkumus, ypač susijusius su komisijos rekomendacijų ir LGGRTC priimamų galutinių sprendimų motyvų komunikacija“, – akcentuoja jie.
Prieš kelias savaites Seime grupė socialdemokratų registravo siūlymą naikinti desovietizacijos komisiją. Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė apie ketinimus atsistatydinti, argumentuodama, kad nejaučia pasitikėjimo iš šalies vadovų.
„Manome, kad tokie pareiškimai yra neatsakingi, akivaizdus populistinis politikavimas, kuris skaldo ir klaidina visuomenę. Šiandieninėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, tie patys politikai skatindami pilietinį pasiryžimą priešintis galimai agresijai, nedviprasmiškai kelia klausimus dėl vadinamos „penktosios kolonos“ Lietuvoje identifikavimo, tuo pačiu metu mūru stoja ginti vis dar likusių atminimo ženklų aukščiausio lygio kolaborantams ir to meto viešosios visuomenės nuomonės formuotojams“, – dėstė komisija.
„Kadangi komisija sulaukė pakartotinų ir viešų nepasitikėjimo pareiškimų iš aukščiausių politinių vadovų dėl savo darbo, vadovaudamasi demokratinėse valstybėse egzistuojančiomis tradicijomis ir siekdama nediskredituoti paties desovietizacijos ir denacifikacijos proceso vieningai nusprendė atsistatydinti in corpore. Komisijos manymu tai atriša rankas demokratiškai išrinktiems politikams operatyviai priimti reikiamus sprendimus dėl įstatymines bazės koregavimo ar/ir komisijos personalinės sudėties“, – sprendimą argumentavo jie.
Nepalaiko siūlymo sprendimus perduoti savivaldybėms
Tuo metu reaguodami į socialdemokratų siekį, kad galutinius sprendimus istorinės atminties klausimais priimtų savivaldybės, desovietizacijos komisijos nariai sako, kad tai turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygiu.
„Reaguodami į tai galime konstatuoti, kad savivaldybės jau senai turėjo galimybes šiuos klausimus spręsti savarankiškai. Vienos iš dalies tai ir padarė, tačiau didžioji dauguma savivaldybių šių klausimų nesprendė arba dėl politinės valios nebuvimo, arba dėl ekspertinio vertinimo trūkumo. Kita vertus yra klausimai, kurie turi būti sprendžiami vieningai valstybiniu lygiu. Šią funkciją ir atliko komisija“, – tikino jie.
„Lietuvos savivaldybių asociacija atliko preliminarią narių apklausą, kurios rezultatai rodo, jog vos penktadalis savivaldybių pritartų komisijos funkcijų perėmimui. Daugiau nei pusė savivaldybių komisijos funkcijų perdavimui savivaldybėms nepritartų“, – akcentavo nariai.
Per dvejus metus komisija susirinko į 19 posėdžių, išnagrinėjo 403 pateiktus klausimus ir priėmė 209 išvadas.
ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
-kiršinti, priešinti Lietuvą ir dergti, vl tvartui ne taip lojancius žmones(NELOJALIUS, - pagal kaščėjus)
