Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų. Kasmet šis skaičius po truputį mažėja – 2015 m. gyventojų buvo 2,903 mln., 2016 – 2,870 mln.
Taip pat duomenys rodo, kad augo ir išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas – 2013-2016 jis buvo 22, o pernai kilo iki 23. Šis rodiklis – pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–59 metų amžiaus gyventojų.
Pensija turi rūpintis patys
Šiemet Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą ir vietoje formulės 2+2+2 taikyti 4+2, kai asmuo senatvei atideda 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prideda 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tuo pačiu 2 proc. mažėtų įmokos „Sodrai“. Įmokos didėjimas nuo 2 proc. iki 4 proc. išdėstomas palaipsniui per 5 metus.
Banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas „Facebook“ rašė, jog dabar, kol Lietuva išgyvena ekonominį pakilimą, „pats metas pradėti kaupti lašinius demografinei žiemai“. Ekonomistas savo įraše pabrėžė, kad svarbu dabar kaupti didesnes pensijas, mat pensininkų skaičius Lietuvoje mažėja dėl pensinio amžiaus didinimo.
Tačiau po 2026 m., jo teigimu, padėtis pasikeis, mat „pensininkų skaičius Lietuvoje sparčiai augs, nebent ir toliau bus didinamas pensinis amžius – jį reikėtų didinti iki 69-70 metų 2040 metais tam, kad pensininkų skaičius išliktų stabilus“.
Pokyčių reikėjo imtis prieš 20 metų
Lietuvos socialinių tyrimų centro skaičiavimu, nesikeičiant dabartiniams emigracijos ir gimstamumo rodikliams, iki 2030 m. Lietuvoje dirbančiųjų gali sumažėti 300 tūkst. Tai reiškia kur kas mažesnes įplaukas į biudžetą, o automatiškai – ir mažesnes išmokas.
LSTC Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis teigia, kad dabartinę Lietuvos demografinę duobę suformavo prieš 20-30 metų Lietuvoje kritęs gimstamumas. Todėl dabartinėje darbo rinkoje mažiau jaunų darbuotojų. Itin gausi 1947-1967 m. gimusi „vaikų bumo“ karta – dabartiniai pensininkai. Šiai kartai išnykus, pastebi pašnekovas, situacija Lietuvoje kiek stabilizuosis.
„Tai dvi tokios kaip ir priešingos tendencijos: vyresnio amžiaus žmonės dabar darbo rinkoje, bet artėja prie pensinio amžiaus ir jų nuolat kaip pensininkų daugės. Juos turėtų pakeisti jaunimo karta, bet jų mažiau, todėl šita tendencija artimiausius 30-40 metų mums darys įtaką darbo rinkoje, socialinio aprūpinimo sistemoje“, – tv3.lt kalbėjo B. Gruževskis.
Jis akcentuoja, kad tokia padėtis toli gražu nėra katastrofa, tiesiog nepageidaujama natūralių demografinių procesų pasekmė, kuria derėjo pasirūpinti prieš porą dešimtmečių.
Kita darbo rinką nepalankiai veikianti problema – emigracija, mat apie 40 proc. visų emigrantų yra jaunimas iki 25 metų. Tiesa, B. Gruževskis pastebi, kad Lietuvos padėtis pamažu stabilizuojasi, auga atlyginimai, o darbo rinkos patrauklumas didėja.
3 neįkainojami patarimai politikams...
B. Gruževskis pritaria Ž. Maurico išsakytai minčiai apie lašinių kaupimą žiemai ir pabrėžia, kad jaunimas dabar negali gyventi švaistydamasis pinigais ir tikėdamasis pakankamų pajamų senatvėje. Savo ruožtu jis pateikia 3 patarimus, kuriais, norėdami suvaldyti demografinę situaciją, turėtų vadovautis politikai, ir 3 patarimus kiekvienam Lietuvos jaunuoliui, kad jo senatvė būtų oresnė.
Pirmiausia B. Gruževskis siūlo valstybei pritraukti daugiau darbo imigrantų, kurie dirbdami ir mokėdami mokesčius kompensuotų nuostolius, kuriuos Lietuva patiria dėl darbo rinkos mažėjimo.
„Kaip matote, kol kas Lietuva yra patraukli ekonomiškai silpnesnių valstybių atstovams. Šitos krypties žmonės atvyksta į Lietuvą vis labiau. Svarbu susisteminti jų atvykimą, kad tai nebūtų chaosas, kad darbas Lietuvoje būtų sistemingas, kryptingas ir nebūtų nukreiptas prieš Lietuvos gyventojų interesų sumažėjimą“, – siūlė B. Gruževskis.
Antrasis patarimas – darbo vietų pritaikymas vyresniems žmonėms, kad jie galėtų ir norėtų dirbti. Tiesa, galbūt ne tokiu tempu ir tokiais kiekiais, kaip jauni žmonės, bet jie vis tiek galėtų būti darbo rinkos dalimi.
„Trečias būdas – socialinio solidarumo mokesčių sistemos lygmeniu didinimas. Jeigu dirbs mažiau žmonių, o bus uždirbama daugiau, reikėtų dalį apmokestinti, kadangi viešųjų finansų poreikis ne mažės, o didės dėl vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus padidėjimo. Todėl reikia didinti įvairiais būdais biudžeto surenkamumą, bendrojo vidaus produkto perskirstymą“, – teigė B. Gruževskis.
...ir 3 patarimai mums
Pats savaime darbo rinkos mažėjimas jaunimui nėra nei gerai, nei blogai, sako pašnekovas. B. Gruževskio teigimu, jaunoji karta kaip tik turi 40 metų, per kuriuos gali pasiruošti.
„Aišku, kad būtina naudoti pensinius fondus. Kiekvienas turi kuo anksčiau pradėti dalyvauti ir „Sodros“ sistemoje, ir kaupiamuosiuose fonduose, kur jaunimui dabar išvis aukso amžius“, – siūlė B. Gruževskis.
Antrasis patarimas – vaikai, kuriuos jis laiko geriausia investicija į savo ateitį.
„Vaikai, jeigu gerai išauklėti ir išmokyti, faktiškai yra patikimiausias ateities veiksnys. Fonduose pinigai gali nuvertėti, įvairios sistemos gali vienaip ar kitaip praganyti ir santaupas, ir prioritetus, ekonominės krizės, verslai gali žlugti. Bet vaikas, jeigu jis tinkamai išauklėtas, jis visą laiką galės palaikyti ir užtikrinti, ko labiausiai reikia“, – sakė B. Gruževskis.
Tačiau svarbiausia investicija, pabrėžia pašnekovas, tai investicija į save.
„Pati svarbiausia investicija – dvasinis gyvenimas, vidinės nuostatos, kiek žmogus įdomus pats sau. Tada nereikia nei pinigų, nei ypatingų pastangų, bet viskas susikaupia į galimybę gyventi aplinkoje, kurioje esi. Tai yra turtas, kuris visada gali išsaugoti kažkokioje nelaimėje“, - kalbėjo B. Gruževskis.
1990-2017 metais iš Lietuvos emigravo per 977 tūkst. žmonių, imigravo daugiau nei 270 tūkst., tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra -707 096 gyventojai.
