Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį surengė klausymus, kur kartu su medicinos studentais, jaunaisiais medikais, akademikais ir specialistai aptarė svarbiausius sveikatos sistemos klausimus. Vienas jų – kvalifikuotų specialistų trūkumas regionuose.
Siūlo praktiką
Nepaisant to, kad periodiškai vis iškyla idėja už valstybės lėšas medicinos studentus versti atidirbti regionuose, A. Veryga sako nesantis prievartinio atidirbimo sistemos ir mano, kad tai paskatintų emigraciją.
„Kaip sakote, valstybei investavus, ar nebūtų prievolės taikyti? Manau, žinant kiek daug yra įtampų dėl migracijos, koks didelis skirtumas dėl atlyginimo, nekiltų jokių problemų tam specialistui, kuriam valstybė apmokėjo studijas, pasiimti paskolą, grąžinti visą sumą, išvažiuoti ir per labai trumpą laiką visus pinigus atiduoti bankui. Dirbtinai tų įtampų nebekurkime“, - posėdyje kalbėjo A. Veryga.
Užuot studentus vertus atidirbti, ministras siūlo ilginti rezidentūros studijas ir taip bent vienerius metus skirti studentų praktiką regionuose.
„Ką minėjau dėl rezidentūros trukmės ilginimo. Čia matyčiau tą mechanizmą – pailgėjus rezidentūrai, įteisinus pakopines kompetencijas, bent vienerius metus atlikti praktiką regionuose. Tai nebūtų paskyrimas, bet tai būtų fizinis tokio specialisto buvimas regione ir jis nesukeltų įtampų didelių. Tai nebūtų atidirbimas, bet būtų labai praktinė priemonė įgyti kompetencijų, kurių dideliuose miestuose negali įgyti“, - teigė A. Veryga.
Pasiūlė, kaip pritraukti studentus
Tokios idėjos neatmeta ir jaunieji medikai. Štai Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas Aurimas Pečkauskas primena, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių rezidentai mokosi ne tik universitetinėse ligoninėse, bet ir atlieka praktiką regioninėse.
A. Pečkauskas siūlo, kad studentai vienerius internatūros metus galėtų praleisti besipraktikuodami regionuose, tačiau rezidentūrą atliktų tam skirtose įstaigose.
„Tuo tarpu rezidentūra turėtų būti atliekama akredituotose rezidentūros bazėse, nes kalbame apie kvalifikacijos kėlimą ir kompetencijų įgijimą. Kuo daugiau regioninių ligoninių turėtų akredituotų rezidentūros bazių statusą, tuo didesnė tikimybė, kad rezidentai norėtų ne tik prievartiniu būdu, bet ir savanoriškai vyktų į tas bazes įgyti kompetencijų“, - posėdyje sakė A. Pečkauskas.
Tuo tarpu Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Aistė Ramanauskaitė akcentavo, jog stojant į rezidentūrą studentams svarbiausia, kokias kompetencijas jis įgis, todėl labai svarbu užtikrinti studijų kokybę.
„Visą laiką pats pirminis prioritetas stojant į rezidentūros programą yra studijų kokybė ir įgūdžių užtikrinimas. Tikrai yra labai svarbu žinoti, kokios bus kompetencijos, kaip jos bus suteiktos, socialinės garantijos, kadangi žinome, kad studentams rezidentūros metu gauti papildomų pajamų yra labai sudėtinga. Tam reikalinga aiški apibrėžtis ir kokybės užtikrinimas“, - posėdyje sakė A. Ramanauskaitė.
Reikia dirbti ir savivaldybėms
Universitetai taip pat nepuola atmesti ministro idėjos. Vilniaus universiteto atstovas profesorius Rimantas Jankauskas pabrėžia, kad šiuo klausimu turėtų dirbti ir savivaldybės.
„Tai yra kompleksinė socialinė problema. Tokie dalykai, kaip prievartinis vienokiu ar kitokiu būdu atidirbimas – nelinkėčiau niekam būti gydomam gydytojo, kuris atidirbinėja. Tai turėtų dirbti žmogus savo darbą, o ne atidirbinėdamas. Priemonės tam yra socialinės priemonės tiek regionuose, tiek savivaldybėse, kad darbas regionų savivaldybėse būtų patrauklus“, - posėdyje sakė R. Jankauskas.
