Iš Seimo traukiasi ilgametė parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė. Ją parlamente turėtų pakeisti partijos kolega Kęstutis Masiulis.
Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą.
Tuo metu per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių siūloma pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams be intensyvios priežiūros.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pranešė, kad kitąmet vidutinė senatvės pensija Lietuvoje augs 10,4 proc., o turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc.
Užsienio aktualijose – Nobelio chemijos premijos laureatai, Spalio 7-osios išpuolio minėjimas Izraelyje, masinė Rusijos ataka Ukrainoje, naujas ES sankcijų paketas Rusijai ir po pranešimų apie galimą maro atvejį Sibire Mongolijos sustiprinta stebėsena pasienyje su Rusija.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Konservatorė Agnė Bilotaitė nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Politikė socialiniame tinkle rašė, jog šis sprendimas nėra lengvas ir brendo jau kurį laiką. Ji sakė turinti pasirūpinti savo sveikata bei šeimos poreikiais. Nors pasitraukia iš aktyvios politikos, A. Bilotaitė liks Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare. Konservatorės vietą Seime turėtų užimti pirmasis už brūkšnio partijos rinkimų sąraše esantis Kęstutis Masiulis. A. Bilotaitė pirmą kartą į Seimą buvo išrinkta 2008 metais.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos Raudondvario dvaras buvusios vadovės Snieguolės Navickienės sūnaus įdarbinimo šioje įstaigoje. Šį sprendimą etikos sargai priėmė surinkę papildomą informaciją. Komisija aiškinsis, ar po sūnaus priėmimo į darbą tuometė Raudondvario dvaro direktorė nedalyvavo rengiant ir derinant su jo darbu susijusius sprendimus, ar dėl to nekilo interesų konflikto situacija ir, jeigu tokia situacija buvo, ar direktorė tinkamai nusišalino. LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad viešojoje įstaigoje Raudondvario dvaras buvo įdarbinta keliolika su rajoną valdančiais socialdemokratais susijusių asmenų. S. Navickienės sūnus įstaigoje su pertrauka dirbo nuo 2019 m. birželio, tačiau rugpjūtį, po LRT paskelbto tyrimo, jis pareigų atsisakė.
Lietuvos vyskupai dėl bažnytinio seksualinio išnaudojimo atvejų tyrimo pobūdžio ir ribų šiuo metu konsultuojamasi su Šventuoju Sostu bei Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Tyrimu būtų siekiama išsiaiškinti, kiek nuo 1990 m. kovo 11 d. Bažnyčioje Lietuvoje būta nusikaltimų prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas taip pat pabrėžė būtinybę tobulinti vaikų ir jaunimo apsaugos sistemą bei tinkamą pranešimų apie galimą skriaudą nagrinėjimą.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas papildoma eskalacija vadina incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Jo metu maždaug 20 migrantų grupę lydėję kaukėti asmenys grasino Latvijos pareigūnams ir ragino migrantus prieš juos naudoti akmenis bei pagalius. Ministro teigimu, incidentas parodė tam tikras sienos apsaugos spragas, kurias Lietuvoje siekiama užpildyti keičiant ginklo panaudojimo teisinį reguliavimą. M. Katelynas tikina, kad Lietuva panašioms provokacijoms yra pasirengusi, tačiau šiuo metu tokių agresyvių incidentų šalies pasienyje nėra fiksuojama.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad įpareigojus degalines apie pasikeitusias kainas Lietuvos energetikos agentūrą (LEA) informuoti realiuoju laiku, vartotojams būtų lengviau palyginti degalų kainas ir pasirinkti. Šiuo metu LEA skelbiamas degalų kainų žemėlapis atnaujinamas kartą per parą, nors degalinėse kainos per dieną gali keistis kelis kartus. Anot L. Savicko, realiuoju laiku prieinami duomenys galėtų būti naudojami ir kitose svetainėse bei navigacijos programėlėse. Dėl įstatymo projekto Seime jau vyksta diskusijos, o galutinę jo svarstymo stadiją tikimasi pasiekti per artimiausias kelias savaites. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo dėl aukštų degalų kainų nesiimti visiems taikomo akcizo mažinimo, o paramą nukreipti labiausiai nuo išaugusių išlaidų nukentėjusiems žmonėms. Anot jo, surinktas lėšas būtų galima perskirstyti ir paramą teikti per jau veikiančias kompensavimo sistemas, pavyzdžiui, už šildymą. J. Olekas taip pat palankiai vertina Vyriausybės siūlymą perpus mažinti vietinio susisiekimo traukinių ir tolimojo susisiekimo autobusų bilietų kainas. Galimi sprendimai dėl degalų kainų bus svarstomi Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), taip pat gavus Vyriausybės kitų metų biudžeto paketą. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys yra sakę, kad akcizo mažinimas būtų brangus biudžetui, o prezidentūra siūlo pirmiausia orientuotis į gyventojų pajamų didinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad kitąmet vidutinė senatvės pensija Lietuvoje augs 10,4 proc., o turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 78 eurais – iki 825 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – apie 88 eurais, iki 895 eurų. Anot ministrės, pensijos kitąmet augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija, todėl turėtų didėti ir gyventojų perkamoji galia. Prognozuojama, kad 2027 m. darbo užmokestis augs 7,2 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,3 proc. Bazinis pensijų augimas kitąmet, be papildomo indeksavimo, turėtų siekti 8,51 proc. 2026 m. rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė beveik 747 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 807 eurus.
Finansų ministerija įspėja, kad papildomam pensijų didinimui naudojant didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį gali kilti rizika viešųjų finansų tvarumui, nes dėl visuomenės senėjimo perteklinis biudžetas ateityje mažės. Ministerijos vertinimu, papildomos išlaidos pensijoms neturėtų būti grindžiamos vienerių metų biudžeto pertekliumi, nes tai ilgainiui didintų valstybės įsipareigojimus. Prognozuojama, kad „Sodros“ biudžeto perteklius sumažės nuo 785 mln. eurų 2024 m. iki 554 mln. eurų 2027 m., o pensijų sistemos balansas gali tapti neigiamas jau 2028 m. Finansų ministerija teigia, kad pensijų didinimo poreikis yra akivaizdus, tačiau tam būtina ieškoti tvarių papildomų pajamų šaltinių ir įvertinti kitų išlaidų paskirstymą. Prezidentas yra pasiūlęs pensijoms papildomai skirti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, o diskusijos dėl spartesnio pensijų didinimo vyksta ir mažėjant kaupiančiųjų antrojoje pensijų pakopoje skaičiui.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad naujos 2,97 km ilgio Šiaurinės gatvės atkarpos statybas planuojama pradėti 2028 metų pabaigoje, o projektas turėtų sumažinti eismo apkrovas aplinkiniuose rajonuose. Gatvė sujungs Pašilaičius, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes su Vakariniu aplinkkeliu, o tranzitinį eismą nukreips iš gyvenamųjų kvartalų. Numatyta įrengti keturias eismo juostas automobiliams, dvi atskiras juostas viešajam transportui, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takus abiejose gatvės pusėse. Pasak V. Benkunsko, statybos galėtų trukti apie 2–2,5 metų, o projekto vertė gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų. Gatvės viduryje numatyta atskira viešojo transporto zona, kurioje ateityje būtų galima įrengti, pavyzdžiui, bėginio transporto liniją.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neblaivų automobilį vairavusį aktorių Vytautą Rumšą jaunesnįjį. Aktoriui iškelta byla nutraukta, o laiduotoju paskirtas jo tėvas Vytautas Rumšas. Teismas taip pat nusprendė dvejiems metams iš V. Rumšo atimti teisę vairuoti transporto priemonę, įpareigojo vyrą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Be to, nutarta iš aktoriaus konfiskuoti automobilį „BMW X6“, kurį jis vairavo, būdamas neblaivus. Teisėsaugos duomenimis, V. Rumšas buvo Vilniuje buvo sustabdytas šių metų liepą. Visureigį tuomet vairavusiam aktoriui nustatytas 1,84 prom. girtumas. V. Rumšas teisme savo kaltę pripažino.
Prokuroras Darius Šneideris prašo teismo per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių pripažinti kaltu dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir piktnaudžiavimu viršijus tarnybos įgaliojimus. Už šiuos nusikaltimus K. Ilgevičiui prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams be intensyvios priežiūros. Prokuroras taip pat prašo teismo įpareigoti kaltinamąjį atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą bei sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą. Už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, tačiau, prokuroro vertinimu, skirti laisvės atėmimo bausmę pasieniečiui nebūtų teisinga. Kaltinamasis įvykio metu dirbo mobiliuoju patruliu, tuomet pareigūnai gavo pranešimą apie per sieną neteisėtai dronu pergabentas dėžes su cigaretėmis ir vyko aiškintis aplinkybių. Netrukus buvo pastebėtas keliu važiuojantis automobilis, kuris nestojo pasieniečiams jį stabdant. K. Ilgevičius šovė į transporto priemonę, jos vairuotojui dėl šūvio buvo padarytas mirtinas sužalojimas ir pastarasis įvykio vietoje mirė. Prokuroras sako, kad nebuvo išnaudotos kitos galimybės sustabdyti pažeidėjo automobilį, šaunamasis ginklas šioje situacijoje buvo panaudotas neproporcingai, pasieniečio atliktas šūvis esą buvo nesaugus.
Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą. Minėtą nuobaudą siūlė skirti teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus. Dar šių metų liepą ministrė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis to nepadarė. Pats M. Kairys su priekaištais nesutinka ir teigia, kad pertvarka yra vykdoma, nenusižengiant įstatymams. Anot jo, kalėjimų darbuotojams, atsisakantiems pereiti dirbti į kitą skyrių, siūlomos kitos darbo vietos LKT.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Nobelio chemijos premijos laureatais tapo Henri Kaganas ir Kenso Soai už netiesinių efektų ir autokatalizės atradimą asimetrinėje organinėje sintezėje. Nobelio chemijos komitetas ir Švedijos karališkoji mokslų akademija trečiadienį paskelbė, kad laureatai apdovanoti už tai, kad išsprendė mįslę, kodėl gamtoje aptinkama tik viena tam tikrų molekulių forma. Kaip ir rankos, tokios molekulės kaip aminorūgštys egzistuoja dviem viena kitos veidrodinį atvaizdą primenančiomis formomis, tačiau organizmo ląstelių baltymuose aptinkama tik viena iš jų, o kita gamtoje pasitaiko retai. Karališkosios chemijos draugijos žurnalo „Chemistry World“ redaktorius Phillipas Broadwithas paaiškino, kad abiejų mokslininkų darbai „padeda iš esmės suprasti, kaip galime kontroliuoti, kurią molekulės „ranką“ sukuriame“. Pasak jo, tokia kontrolė itin svarbi gaminant, pavyzdžiui, vaistus ar net skonio stipriklius ir kvapiąsias medžiagas.
Per Rusijos masinę ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai 22 žmonės. Prylukų mieste Ukrainos Černihivo srityje per Rusijos raketų smūgį žuvo mažiausiai 16 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. 55 žmonės, tarp jų septyni vaikai, buvo sužeisti. Ten gelbėjimo tarnybos atliko paiešką sugriauto penkiaaukščio pastato griuvėsiuose, siekdamis surasti sužeistuosius ir žuvusiuosius. Pasak Ukrainos prezidento, dar du žmonės žuvo raketoms smogus daugiaaukščiams pastatams Dnipre ir Kremenčuke centrinėje Ukrainoje, o dar po du – Oleksandrijoje ir sostinėje Kyjive. Volodymyras Zelenskis dar antradienio vakarą perspėjo gyventojus, kad Rusija rengia masinius smūgius, ypač šalies energetikos infrastruktūrai. „Rusai norėjo smogti skaudžiai ir demonstratyviai“, – trečiadienį sakė jis, ataką pavadinęs „vienu niekšiškiausių smūgių“ per beveik penkerius metus trunkantį karą. Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per naktį Rusija į kelis šalies regionus, įskaitant Dnipropetrovsko, Kyjivo, Charkivo ir Poltavos, paleido mažiausiai 50 raketų ir 130 dronų.
Izraelis minėjo trečiąsias grupuotės „Hamas“ Spalio 7-osios išpuolio metines. Muzikos festivalio „Nova“ vietoje, kur 2023 m. spalio 7 d. auštant sunkvežimiais ir parasparniais įsiveržę grupuotės „Hamas“ teroristai paleido ugnį, žuvusiųjų artimieji tylėdami lenkė galvas, tačiau bent vienas žmogus žuvusiuosius pagerbė įjungdamas techno muziką. Oficialiais Izraelio duomenimis, per šią teroristinę ataką iš viso žuvo 1 221 žmogus. Grupuotės „Hamas“ nariai į Gazos Ruožą taip pat išsivežė 251 įkaitą, iš kurių 44 jau buvo mirę. Tiek festivalio „Nova“ vietoje, tiek Kfar Azos kibuce, kuris prieš trejus metus tapo dar viena masinių žudynių vieta, naujienų agentūros AFP žurnalistai minėjimo metu girdėjo garsius trenksmus anapus sienos Gazos Ruože, Izraeliui vykdant naujus smūgius, nors pastaruosius metus oficialiai galioja paliaubos. Pasak vietos sveikatos apsaugos ministerijos, kurios duomenis Jungtinės Tautos laiko patikimais, dėl Izraelio karinio puolimo žuvo daugiau nei 74,2 tūkst. žmonių, o namus buvo priversti palikti beveik visi Gazos Ruožo gyventojai.
Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl naujo plataus masto sankcijų Rusijai paketo, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai. Jų teigimu, į naująjį paketą įtraukta beveik 1,6 tūkst. asmenų ir subjektų, daugiausia susijusių su Rusijos kariuomene ir ginklų pramone. ES užsienio reikalų ministrai priemones oficialiai turėtų patvirtinti pirmadienį vyksiančiame susitikime. Be to, diplomatų teigimu, sutarta į sankcijų sąrašą įtraukti dar 77 asmenis ir subjektus dėl neseniai Rusijoje vykusių Dūmos rinkimų, kuriuos Briuselis pasmerkė kaip suklastotus. Tarp šių asmenų – trys rinkimų komisijos nariai. Pritaikius šias sankcijas, bendras asmenų ir subjektų, kuriems dėl karo taikomi draudimai išduoti vizas ir turto įšaldymas, skaičius išaugs iki maždaug 4,5 tūkst.
Po pranešimų apie galimą maro atvejį Mongolija sustiprino stebėseną pasienyje su Rusija. Šalies sveikatos ministerijos išplatintame pareiškime teigiama: „Nors šiuo metu rizikos lygis yra žemas, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė atitinkamoms institucijoms imtis atsargumo priemonių ir užtikrinti nuolatinę stebėseną bei kontrolę, kad būtų išvengta galimos rizikos“. Ministerijos teigimu, „sveikatos stebėsenos ir kontrolės priemonės“ įvestos Selengės aimako pasienyje. Kaip skelbta anksčiau, Rusijos leidinys „Baikalo žmonės“ penktadienį pranešė, kad Sibiro Irkutsko srityje esančiame maro tyrimų institute dirbusi 28-erių moteris esą mirė nuo šios ligos – galbūt užsikrėtusi iš sudužusio mėgintuvėlio. Rusijos pareigūnai šią savaitę menkino šiuos pranešimus, teigdami, esą po mirties atliktais tyrimais moters organizme maro sukėlėjų neaptikta ir jokių specialių kovos su maru priemonių nesiimama. Europos Sąjunga (ES), JAV ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Rusiją skaidriai teikti su šiuo incidentu susijusią informaciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
