Daugiau nei pusė lietuvių yra nusipirkę prekių klastočių, o tik dešimtadaliui svarbu, kad prekė būtų originali, rodo apklausos duomenys.
Muitinės departamentas atliko visuomenės apklausą, kuria buvo siekta sužinoti respondentų nuomonę apie prekių klastotes bei nustatyti, kokią įtaką pirkėjų apsisprendimui daro gaminiai, neteisėtai paženklinti garsių firmų vardais.
Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad lytis, socialinė padėtis bei amžius neturi didelės įtakos sprendimui pirkti ar nepirkti suklastotą prekę - suklastotų prekių įsigijimą toleruoja įvairių grupių žmonės. 85 proc. respondentų pripažino, jog pirkdami kreipia dėmesį į prekės ženklą, tačiau net 57 proc. visų amžiaus grupių žmonių yra įsigiję prekių klastočių.
Net 29 proc. apklaustųjų prisipažino neskiriantys originalo nuo klastotės. Dauguma jų yra įsigiję suklastotų CD, DVD arba drabužių. Taip pat nemažai apklaustųjų yra pirkę padirbtos avalynės, kosmetikos ir parfumerijos gaminių, suklastotų galanterijos prekių, laikrodžių ir net vaistų.
Tik dešimtadaliui visų apklaustų respondentų svarbu, kad prekė būtų originali. Jie teigė niekada neperkantys garsių firmų ženklais pažymėtų klastočių.
Renkant duomenis buvo teiraujamasi žmonių apie jiems žinomas vietas, kuriose galima įsigyti suklastotų prekių. Beveik visi apklaustieji (97 proc.) buvo įsitikinę, kad daugiausia nelegaliai padirbtų prekių galima nusipirkti turgavietėse. Apie pusė respondentų sako, kad tai galima padaryti internetu. Taip pat nemažai žmonių mano, jog ir parduotuvėse prekiaujama padirbtomis prekėmis.
Net 65 proc. visų respondentų pripažino, kad kaina turi įtakos apsisprendžiant pirkti suklastotą gaminį. Taip pat ir noras turėti, kad ir padirbtą, bet pažymėtą garsiu prekės ženklu daiktą. Nuolat prekių klastotes perkantys prisipažino bedarbiai, studentai ir verslininkai, kuriems ne daugiau kaip 35 metai.
Beveik pusė respondentų teigė žinantys, kad su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais kovoja muitinė. Jie sutiko, jog suklastotos prekės daro žalą originalių prekių gamintojams, ekonomikai, sveikatai ir saugumui bei pačiam vartotojui.
Lietuvos muitinės pareigūnai per pirmąjį šių metų ketvirtį aptiko padirbtų daiktų už beveik 18 tūkst. litų. Pernai tokių prekių sulaikyta net už 7,5 mln. litų. Didžiausią dalį muitininkų sulaikomų klastočių sudaro mobiliųjų telefonų dalys, kosmetikos ir parfumerijos gaminiai, drabužiai.
