„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke.
Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.
Sumokėjo už kaimynus
„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti panevėžiečių bendrovė „Aukštuminių statybų technologija“ prasitaria atlygio iš bendrijos svarstanti reikalauti per teismą.
„Rodos, gyvename teisinėje civilizuotoje valstybėje, bet įstatymai kaip džiunglėse“, – šokiruota namo bendrijos pirmininkė, teisininkės išsilavinimą turinti Irena Skačkauskienė.
Pirmininkė nuo praėjusio penktadienio bando išsiaiškinti, kur iš „Snore“ turėtos sąskaitos dingo bendrijos pinigai – apie 100 tūkst. litų.
Praėjusią savaitę moteris nuėjo į „Nordea“ banką pasiteirauti, kada bendrija atgaus „Snore“ laikytus pinigus. Paaiškėjo, kad jos nėra įrašytos sąraše įmonių, kurioms bus grąžinami apdrausti „Snoro“ indėliai.
„Nordea“ darbuotoja pasvarstė, kad bendrija pinigų neatgaus, nes jais buvo padengta bendrijos vardu namui renovuoti „Snore“ paimtos maždaug 250 tūkst. litų paskolos dalis.
Tokia žinia apstulbino I.Skačkauskienę, mat sąskaitoje buvę pinigai – ne visų namo gyventojų sukaupti, o tik kai kurių sumokėti už renovaciją.
„Jei skaitytume įstatymo raidę, logiška, kad įmonės sąskaitoje turėtu indėliu padengiama iš to paties banko paimta paskola. Bet mūsų atvejis kitas. Kur tai matyta, kad vienų kaimynų surinktais pinigais būtų padengta kitų paskola?“ – stebisi I.Skačkauskienė.
Logiška, kad namą renovavusi įmonė – ne bankas ir metų metus negalės laukti, kol trečdalis gyventojų susimokės ne tik likusią paskolą, gerokai sumažėjusią kaimynų sąskaita, bet ir už statybininkų darbą.
Informacija nepasiekiama
Pirmininkė tikisi dar įrodyti, kad su gyventojų pinigais pasielgta neteisingai. Tačiau kol kas netgi nėra su kuo aiškintis. I.Skačkauskienė veltui bando susisiekti su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Paskambinusi nurodytu telefonu pirmininkė išgirsta tik įrašytą operatorės balsą, pranešantį, jog „šiuo metu visos linijos užimtos“. Atkakli pirmininkė pasakoja kartą net pusvalandį laukusi, kol linija atsilaisvins ir atsilieps įmonės darbuotojas, tačiau žmogaus balso taip ir neišgirdo.
Prieš šešias dienas I.Skačkau-skienė netgi nusiuntė paklausimą raštu, tačiau paaiškinimo iš valstybinės įmonės iki šiol nesulaukė.
„Iš „Nordea“ darbuotojos girdėjau tik pasvarstymų, kaip galėjo atsitikti su mūsų pinigais, bet jokio oficialaus išaiškinimo raštu nėra. Daug metų dirbau teisininke, bet su tokiais biurokratiniais, teisinėje valstybėje nesuvokiamais barjerais susiduriu pirmą kartą“, – I.Skačkauskienė negali suvokti tokio nesiskaitymo su bankrutavusio banko indėlininkais.
„Snorą“ rinkosi iš bėdos
Renovacijai bendrija taupė ne vienerius metus – kas mėnesį namui remontuoti kiekvienas butas atskaičiuodavo po 10–15 litų, tačiau tų santaupų nepakako. Bendrija spėjo pasinaudoti daugiabučių modernizavimo programa, kai valstybė dar teikė 50 proc. paramą. Tačiau bankai 2010-aisiais jau nenoriai dalijo paskolas netgi daugiabučiams atnaujinti.
Trūkstamą sumą sutikęs paskolinti „Snoras“ iškėlė svarbiausią sąlygą – bendrija privalo atsidaryti sąskaitą šiame banke. Kad netolimoje ateityje „Snorą“ ištiks krachas, tuomet nebuvo jokių ženklų – tylėjo ne tik finansų ekspertai, bet ir šalyje veikiančių bankų prievaizdas – Lietuvos bankas.
Taip bendrijos pinigai atsidūrė nepatikimų bankininkų rankose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
