stengiasi būti reikšmingu

ot gerai padare.jai dirbi toki darba tai turi buti saziningas.taip ir toliau,korumpuoti turi buti atleidziami.pirmasis geras valio darbas

Tai kaipgi kito ta mūsų teisėsauga Nepriklausomybės metais? Apsiribota beveik tik tuo, kad A.Paulauskas tapo generaliniu prokuroru ir tuo gal pasitenkinta. Praktiškai beveik visi sovietinio okupacinio režimo kadrai išsaugojo savo vietas. Motyvas tam buvo lyg ir nekaltas - beveik nebuvo padorių, Lietuvos laisvės pasiilgusių teisininkų, o iš tų kurie buvo atsiradę po Lietuvos Sąjūdžio vėliava, dauguma tapo ir toliau paklusnūs visaip persivadinusiam LKP "hegemonui". Ką mes dar matome Konstituciniame teisme, aukštuose teismų postuose? Juk dar vis tie patys buvę kolaborantai arba jų gimininės atžalos. Teisės fakultetai ir toliau išlieka panašių kadrų kalvė. Ne iš lubų tai teigiu. Matau koks teisinis jaunimas apsireiškia žiniasklaidoje, pasikalbu su studijuojančiais ar neseniai baigusiais teisę. Pasakysiu atvirai - šiurpai per kūna nubėga, kai jų postringavimus politinėmis temomis išgirstu. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, buvo ruošiami konkursai į aukštas teisininkų vietas. Tačiau reikalavimai būdavo laaaaabai originalūs. Buvo reikalaujama, kad kandidatas turėtų 5 ar net 10 metų praktinio darbo teisėsaugoje stažą. Toks reikalavimas, Lietuvai tik prieš kelis metus išsivadavus iš okupantų buvo šokiruojantis. Tad dabar turime tą, ką turime. O turime tokia sistemą, kuri tapo kietu kumščių piliečių pozicijai ir teisingumui bei geba ir toliau savo uždaroje terpėje apsiginti nuo "pašalinių". Tas pabrėžtinas įžūlumas ir asmeninė arogancija lydi teisininkų pamokymus "emocionaliai nusiteikusiems". O tai, kad patiems teismams būtina vykdyti jų pačių aukštesnių institucijų sprendimus kartais stengiamasi pamiršti.

PAŽVELKIME DAR GILIAU, KODĖL TURIME TOKIĄ SITUACIJĄ?:

Galimos pedofilijos atvejis tik paryškino esamą padėtį, kuri atidžiau žvelgiantiems ir anksčiau nebuvo jokia paslaptis. kandalingos rezonasinės bylos ir anksčiau būdavo skandinamos teisėsaugos pelkyne. Dar daugiau. Manau, kad mūsų dabartinė teisėsauga yra senos sovietinės sistemos dalinis reliktas. Jei politikoje aiškesnį, ar ne tokį ryškų žodį tardavo ir piliečiai - rinkėjai, tai visa teisminė sistema buvo palikta praktiškai savieigai. Net ir LR Konstitucijoje tik Prezidentui palikta tweisė įtakoti teisinę sistemą, naudojant padoresnę kadrinę politiką. Tačiau tam reikia visos eilės papildomų sąlygų, kad tos Prezidento teisės galėtų būti laisvai įvykdomos. Pasakyti kažkam "nu, nu, nu" už aplaidų ar netgi nesąžiningą darbą yra aiškiai per mažai. Gavosi tokia situacija, kai teisėsaugos institucijų aukšti pareigūnai rizikuoja tik savo kėdžių netekimu. Ir tai dargi laikoma didele nuobauda. Pašalinimas nesąžiningo darbuotojo yra būtinas, tačiau konkrečias veikas vis tiek privalu spręsti įstatymų nustatyta tvarka. O ką mes matom? Matom kreivą principą: " Varnas varnui akies nekerta". Dar daugiau. Jei atsiranda būryje varna pas kuria pradeda dygti baltos plunksnos ir ji tampa albinose, tai tokią būtinai "reikia užkapoti", kad kitų varnų savo baltumu "neterštų". Nežinau gerai, ar dabartinėje situacijoje esanti Venckų šeima būtų pradėjusi savo kovą prie pedofilus, jei būtų aiškiai suvokę jų galimo "stogo" jėgą. Turiu viltį, kad taip, jie nebūtų nutylėję, nors tai kainavo daug nemiegių naktų, prarastos sveikatos ir twenka skaityti krūvas šlykščių pedofilų gynėjų šiukšlių komentarų puslapiuose. Sunku rasti tokių epitetų, kokiais tos "baltos teisėsaugos varnos" nebuvo išvadintos. Verta susimąstyti, kiek reikėjo dvasios tvirtybės, kai ir po aiškiai smurtines žymes turinčio brolio Drąsiaus mirties toks paplavų pylimas nesiliovė. Tik stebėtis tenka Venckų atkaklumu , bandant ieškoti tiesos tokios "pernokusios" teisėsaugos labirintuose. Gali būti, kad daugiausia stiprybės toms paieškoms suteikia visuomenės daugumos ryškiai išsakoma nuomonė.

Sutikime, kad tai ganėtinai išskirtinis atvejis mūsų prokuratūroje. Kaip prasitęs tyrimas ir kokius teisminius sprendimus išgirsime ar neišgirsime? - dar teks palaukti. Per tą patį vienų metų laikotarpį turime jau dvi rezonansines bylas, kurios paryškina esamą situaciją teisėsaugoje. Kusaitės ir Kedžio istorijos yra ganėtinai skirtingos, tačiau persipina viename laike ir panašiais teisėsaugos veikimo principais. O juose matome, kaip galimai neteisėtus teisėsaugos veiksmus bandoma pridengti naujais neteisėtais veiksmais. Tokie bandymai paryškėja ir tampa rimtu pretekstu visuomenei atitinkamai sureaguoti. Prokurorai savo aiškinimais netgi pradeda prieštarauti vienas kitam. Jei vienas aiškina, kad E.Kusaitės FSB apklausoje advokatė nedalyvavo, kitas, kad dalyvavo, o trečias, kad fizinio smurto įtariamoji nepatyrė ir netgi kad tos apklausos ir nebuvo, tai visuomenė tokius prieštaringus aiškinimus taip pat įvertina.

Nesunku pastebėti, kad vis atkakliau bandoma ir keturių žūčių kraupią istoriją pateikti, kaip dviejų šeimų kivirčą. Manau, kad taip norima nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių dalykų, susijusių su mūsų teisėsaugos problemomis. Seniai yra žinoma, kad "skaldyk ir valdyk" principas galioja visiems laikams, kai norima paminti demokratiją. Jei nesąžiningai teisėsaugos daliai pavyks jį įgyvendinti, tai ji gali bandyti atsiplauti savo mundurus aiškinant, kad , atseit, susipešė "kedofilai" su "usofilais" ir pedefilai bei jų "stogas" čia nei prie ko.

Manau, kad emocijos kiekvienam asmeniui nėra kažkokia anomalija. Jei tos emocijos yra iššauktos noro nustatyti teisingumą, tai jos būna netgi pozityvios. Kaip, matome, pati teisėsauga jau yra taip giliai įklimpusi daugybėje skandalų, kad pati nebepajėgi pasikeisti iš esmės.

Ar negris jis paskui i darba verkdamas ir teismais grasindamas, kad buvo pazeista nekaltumo prezumpcija, atleido uz itarimus dar nenuteista, blablabla ...

aha, jeigu negali nieko padaryt rimtose bylose belieka kysininkus menkus ismetyt