Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Kam tuomet isšskyrė byla? O p.Sviderskis žino, kad atskirti bylą nėra pagrindo ir teismas privalo nagrinėti visus epizodus kartu norint nepažeisti žmogaus teisių į objektyvų teismą. Jei blogai padarė, dabar galės ir vėl grišti atgalios
Kaip teigė "Saulius Verseckas sakė, kad jeigu Apeliacinis teismas panaikintų tokį išskyrimą, tai reikėtų pakartoti tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti." na ka darysi, jei daro tai kas neteisėta, tai teks kartoti, o Verseckui aisku to nesinori. Kiekvienas gintume savo teises, tai daro ir p.Viktoro advokatas.
Politinio susidorojimo požymiai pagal demokratiškiausią pasaulio valstybę

Garsus JAV Kolumbijos universiteto teisės profesorius, žmogaus teisių gynėjas, buvęs Andrejaus Sacharovo konsultantas ir buvęs Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygos prezidentas Scott‘as Horton‘as, patarinėjantis JAV Vyriausybei kaip identifikuoti politinio persekiojimo bylas, išskyrė politinio persekiojimo kriterijus, kuriuos pravartu būtų žinoti ne tik Lietuvos politologams, bet ir Prezidentei bei premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris sakė, kad Darbo partijos byloje nėra politikos. Net neįsigilinus į Darbo partijos bylos detales galima nedvejojant atsakyti, kad ši byla atitinka visus politinio persekiojimo požymius.
Tikrai nėra reikalo skaldyti bylos į atskirus epizodus. Reikia nagrinėti visumą, juk tai viena byla. Keistas prokuroro skubotumas. Dėl ligos, kuri truko kelias savaites, manau, netinkamas pagrindas atskirti Uspaskich bylą.
Oficialiai ikiteisminis tyrimas pradedamas tik 2006 m., kai V. Uspaskich dėl brolio žūties išvyko į Rusiją. Noriu priminti, kad įstatymas reikalauja ikiteisminį tyrimą pradėti iš karto pabaigus rinkti duomenis, o strategiškai pasirinkta ikiteisminio tyrimo data laikoma politinio persekiojimo požymiu ir yra neteisėta.

Tai, kad aukšti šalies politikai prisidėjo prie Darbo partijos bylos atsiradimo, liudija ir beveik tiesioginis socialdemokrato, tuometinio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo prisipažinimas pokalbyje su JAV ambasadoriumi Stephen Mull. Pokalbio metu jis teigia, kad valdančiosios Socialdemokratų partijos tikslas buvo organizuoti perversmą Darbo partijos viduje: nušalinti Uspaskich nuo partijos vadovo posto ir pakeisti jį kitu. WikiLeaks dokumentai taip pat žymi, kad A. Januška buvo puikiai informuotas apie vidines derybas dėl Kirkilo Vyriausybės sudarymo.
Teisingai sako Uspaskich advokatas, kad atskirti bylą nėra pagrindo ir teismas privalo nagrinėti visus epizodus kartu norint nepažeisti žmogaus teisių į objektyvų teismą. Visiškai pritariu tokiai nuomonei.
Tuose pačiuose NSGK paviešintuose posėdžiuose buvę saugumiečiai paliudijo, kad dar 2003 m. oponentai labai stipriai domėjosi V. Uspaskich, labai norėjo turėti jo atžvilgiu kompromituojančios medžiagos, todėl iš karto po Darbo partijos susikūrimo buvo pradėti rinkti duomenys ir kuriami dokumentai bylai.

Šiuos žodžius patvirtina ir bylos faktai — byla buvo kuriama nuo pat partijos įsikūrimo, į ją buvo infiltruojami žmonės, o pirminius duomenis apie dokumentų klastojimą Valstybinė mokesčių inspekcija gavo dar 2004 m., bet nusikaltimams nebuvo užkirstas kelias, o toliau buvo skatinama juos daryti. Infiltravimas akivaizdus net ne specialistui, nes tie žmonės, kurie klastojo dokumentus, buvo atleisti nuo atsakomybės.
Dažnas iš Jūsų nesivarginate skirti laiko ir dėmesio įsigilinti į bylos aplinkybes, bet nė vienas nepatylite, kai reikia burnoti ant tų, kurie neva pavogė milijonus. Pabandykite nors vieną kartą atidėti visus pirminius nusistatymus, išankstines nuomones ir pasvarstyti, ko Darbo partijos byloje vis tik yra daugiau: teisingumo ar politinio susidorojimo?
Matosi kad prokuroras daro ka nori nepaiso nei konctitucijos nei ystatymu
Tikriausiai nė vienas Darbo partijos bylos teismo posėdis nepraeina be būrio žurnalistų ir vėliau sekančių straipsnių šūsnies, kurie vienas po kito stengiasi vis tamsesnėmis spalvomis nupiešti kaltinamuosius. Oponentai tuo metu taip pat vartoja skambias frazes apie kaltinamųjų suole sėdinčius kolegas, kuriuos visi spėjo nuteisti be teismo sprendimo. Paprastam žmogui, kuris nuomonę susidaro tik skaitydamas laikraščius ir žiūrėdamas vakaro žinias, pasirinkimo apsispręsti, kas kaltas, o kas ne, žiniasklaida nepalieka.

Skaitomiausios naujienos




Į viršų