Trečiadienio vakarą partijos taryba sudarė derybinę grupę išsiaiškinti situaciją.
„Darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis ketvirtadienį BNS sakė, kad rinkimų koaliciją ar bloką galėtų sudaryti kelios centro pakraipos partijos.
Kaip sėkmingą tokios koalicijos pavyzdį jis nurodė Lenkijoje sudarytą trijų opozicinių partijų bloką.
Kiek anksčiau į Darbo partiją dėl galimo susijungimo kreipėsi partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai.
„Nusprendėme sudaryti derybinę darbo grupę iš penkių atstovų, kurie pasišnekėtų ir su „Laisvės ir teisingumo“ atstovais ir išsakytų mūsų poziciją, kaip mes ją matome. Bet neapsiribojant tuo, kilo mintis, kuri, man atrodo, labai verta dėmesio, – prasizonduoti centre esančių smulkesnių partijų pozicijas, kaip jie įsivaizduoja situaciją, kokią mato savo perspektyvą dalyvauti rinkimuose ir galbūt būtų įmanoma šnekėti, jeigu ne apie jungimąsi, tai apie koaliciją rinkimams“, – BNS sakė A. Mazuronis.
„Darbiečių“ taryba derybininkams numatė dvi savaites išsiaiškinti situaciją.
„Po dviejų savaičių turime spręsti, kaip dalyvaujame rinkimuose“, – teigė partijos pirmininkas.
Jis sakė matąs mažiausiai tris politines organizacijas, su kuriomis galima kalbėti apie koalicijos sudarymą, tačiau kol kas atsisakė jas įvardyti.
„Matau mažiausiai tris partijas, su kuriomis būtų galima ir verta pasišnekėti ir pabandyti rasti sąlyčio taškų, kad susiburtume į vieną krūvą. Jeigu adekvatūs žmonės, turbūt visi supranta, kad toks išsiskaidymas nieko gero neduoda, vis tiek reikia ieškoti būdų, kaip konsoliduotis“, – sakė A. Mazuronis.
Anot jo, partijų jungimasis dažnai būna sudėtingas ir skausmingas procesas, paprasčiau būtų pradėti nuo koalicijos sudarymo.
„Laisvės ir teisingumo“ vadovas Artūras Paulauskas BNS patvirtino, kad šeštadienį partijos taryba planuoja svarstyti galimybę jungtis su „darbiečiais“.
„Viskas dar labai žalia, mes tą klausimą tik šeštadienį taryboje svarstysime, iki tol dėl to nebuvo jokių diskusijų, pozicija nesuformuota“, – sakė politikas.
Darbo partija parlamente turi aštuonių narių frakciją, o „Laisvė ir teisingumas“, dėl antisemitinių pareiškimų sustabdžiusi Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio narystę, parlamente liko be atstovų.
Visuomenės nuomonės apklausos šioms partijos žada maždaug po 3 proc. balsų.
Kitąmet Lietuvoje vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
