Portalo tv3.lt kalbintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas pažymėjo, kad kandidatų sąrašo į Seimą vedlys turėtų būti patvirtintas liepos 23 d. Tiesa, jis teigė norintis pats vesti „tvarkiečius“ į parlamento rinkimus, tačiau to jam daryti neleidžia Lietuvos įstatymai, nepaisant tarptautinių institucijų raginimo atstatyti 2004 m. per apkaltą iš prezidento posto pašalinto politiko teisių.
„Aš turiu ir vieną variantą, ir kitą variantą. Esu partijos pirmininkas ir savaime tai atsako į klausimą, kas yra lyderis, jeigu šitaip klausimą reikėtų kelti.
O, kaip puikiai žinote, Lietuva kol kas nesugeba įgyvendinti tarptautinio reikalavimo. Liepos 15 diena yra paskutinė diena, kada Lietuva turėtų atsiliepti į trečią jau Europos Tarybos ministrų komiteto reikalavimą. Jeigu Lietuva neatsilieps, liepos 23 dieną aš turiu ir kitą pavardę“, – kalbėjo R. Paksas.
Vis dėlto, apie kokį politiką, kuris galėtų būti partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo vedliu, R. Paksas kalbėti nepanoro.
„MG Baltic“ skandalas sumaišė kortas
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, portalo tv3.lt klausiamas, ar atsisakys europarlamentaro portfolio ir taps „darbiečių“ sąrašo vedliu, aiškaus atsakymo pateikti negalėjo. Anot jo, pasitraukimas iš Europos Parlamento ir dalyvavimas Seimo rinkimuose turi ir kitą medalio pusę, kuri nėra maloni.
„Tame yra ir pliusų, ir minusų. Minusas mano pasitraukimo iš Europos Parlamento yra tai, kad mūsų partija neturės nė vieno nario europiniame lygyje, kadangi vietoje manęs turėtų eiti P. Gražulis su visais jo pliusais ir minusais. V. Uspackichas nėra mūsų partijos narys, tai neturėtume atstovo. Tai argumentai, kurie mano išėjimą iš Europos Parlamento daro sudėtingesniu negu, tarkime, Gabrieliaus Landsbergio, kurį pakeitė kitas komandos žmogus.
Iš kitos pusės, žinoma, stipriausi žmonės turėtų vesti rinkimų sąrašą į Seimą. Taigi, yra pliusų, minusų. Pažiūrėsime, kaip bus ir priimsime sprendimą“, – aiškino V. Mazuronis.
V. Mazuronis neslėpė, jog į „darbiečių“ sąrašo lyderio poziciją ketinta siūlyti partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį. Vis dėlto, planus sujaukė virš šio „darbiečio“ pakibęs „MG Baltic“ kyšininkavimo skandalas bei prokuroro prašymas panaikinti V. Gapšio imunitetą.
„Pas mus daug kas keičiasi šiais laikais, ryte būna vienaip, o vakare – kitaip. Aš turiu omeny politinę situaciją, aš turiu omeny visokius įvykius, susietus su politika, politikais Lietuvoje. Tame tarpe ir tai („MG Baltic“ skandalą – tv3.lt) turiu omeny“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Vis dėlto, Darbo partijos vadovo teigimu, „darbiečiai“ turi dar ne vieną kandidatą į partijos sąrašo lyderio poziciją.
„V. Gapšys yra partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, rinkimų štabo vadovas ir aš realiai šiandien matau galimybę būti ten pirmu numeriu sąraše, įskaitant mane ir kokius 4-5 žmones.
Daug kandidatų pas mus yra. Tikrai nenorėčiau atskleidinėti. Jų yra žymiai daugiau negu penki. Mes turime ir aukštas pareigas užėmusių, ir į prezidentus kandidatavusių, ir vadovavusių partijai, ir vadovavusių Seimui“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Anot jo, Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašo vedlys turėtų išaiškėti partijos tarybos posėdžio metu liepos 25 d.
V. Mazuronis kito pasirinkimo neturi?
„Tokiame kontekste, kai dalis partijų turi tikrai stiprius lyderius ir akivaizdžiai jie tas partijas gali tempti į rinkimus, tai kitų partijų delsimas ir tempimas, nenurodant, kas į sąrašo pirmoje vietoje, tikrai gali kenkti“, – portalui tv3.lt aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis.
Politologas, kalbėdamas apie Darbo partijos situaciją, pažymėjo, smarkiai stebėtis dėl lyderių deficito partijoje nereikėtų, mat ji ilgą laiką buvo vieno asmens, tai yra V. Uspaskicho organizacija.
„Tai yra partija, kurios organizacinis principas yra ne decentralizacija, bet tam tikras hierarchinis dalykas, pritraukimas žmonių, kurie yra lojalūs V. Uspaskichui, tai tokia partijos organizacija neleidžia atsirasti kažkokiems alternatyviems lyderiams ir tada jie turėjo tokią krizę, kai reikia kviestis lyderį iš šono, kaip buvo su V. Mazuroniu“, – aiškino M. Jastramkis.
Anot jo, V. Mazuronio delsimas, nepasakant, ar jis ryšis tapti partijos sąrašo vedliu, ar ne, iš esmės rinkėjams gali kelti neigiamas nuotaikas. Be to, kaip teigė VU TSPMI docentas, „MG Baltic“ skandalas jau sutepė, taigi panašu, jog V. Mazuronis kito pasirinkimo neturi.
„Tas signalas, kad žmogus laikosi Europos Parlamento nario vietos ir nepasako, kad dalyvaus rinkimuose, iš tikrųjų gali partijos įvaizdžiui kenkti. Tuo metu „Tvarka ir teisingumas“ gali visą laiką sakyti, kad neleido lyderiui kandidatuoti Seimo rinkimuose. Taigi, jie turi tą pasiteisinimą, o Darbo partija pasiteisinimo neturi.
Aš manyčiau, kad dabar, nežiūrint to, kad ten niekas iki galo nėra aišku, bet yra informacija apie įtarimus, V. Gapšys netinka į sąrašo lyderio poziciją. Bet noras partijos pirmininko kažką dėti vietoje savęs į pirmą vietą yra ganėtai keistas dėl to, kad nacionaliniuose rinkimuose įprastas praktika, kad partijos lyderis turi vesti partijos sąrašą. Jeigu jis to nedaro, tai žinutė elektoratui yra nei šiokia, nei tokia. Bijo? Nenori geros vietos užleisti? Ar kažkokius kitus žaidimus žaidžia? Čia jau atsiranda komunikacinės problemos, kaip tai išaiškinti žmonėms.
Darbo partijos atveju aš nematau kitos išeities – V. Mazuronis turi vesti sąrašą, nes jie neturi kažko kito ypatingo“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Mato potencialų gelbėtoją
Politologas tikino, jog „tvarkiečių“ padėtis panaši į „darbiečių“ – partija taip pat stokoja lyderių.
„Pagal tai, kiek yra žinomas, pažįstamas veidas visuomenėje, tai aišku P. Gražulis ateina į galvą, bet jis yra sakęs, kad neves sąrašo. Kitas dalykas, aišku, kad jo vertinimų santykis vis dėlto yra į kitą pusę – daugiau žmonių jį vertina nepalankiai negu palankiai
Kadangi R. Žemaitaitis daug reiškėsi mini konflikte su „Drąsos kelio“ atstovais, tai galbūt jam gali būti atsakomybė patikėta. Kadangi jis yra santykinai jaunas, šnekėti moka – kartais ir ganėtinai griežtai, kategoriškai – tai tokiai partijai galbūt jis ir tiktų kaip lyderis“, – svarstė VU TSMPI docentas.
„Labai paradoksalu, kad partijos, kurioms anksčiau lyderis reiškė labai daug rinkimuose, šituose rinkimuose neturi lyderių“ , – „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ situaciją apibūdino M. Jastramskis.
