Lapkričio 28 d. ryte, prieš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdį, meras V.Grubliauskas iš tribūnos pranešė, kad valdančioji dauguma priėmė sprendimą nedidinti gyventojams rinkliavos 6 centais už kv. metrą (nors komitetai buvo pritarę sprendimo projektui kainas pakelti). Meras piktinosi „...pliūptelėjusia šmeižto banga KRATC atžvilgiu...“, apgailestavo, kad neįvertinti savivaldybės ir KRATC darbai organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, kad sukurta atliekų tvarkymo sistema ir esame lyderiai įgyvendinant ES direktyvas atliekų tvarkymo srityje. Meras pranešė, kad tie 300 tūkstančių litų, kurių nesurinksime nekeldami rinkliavos dydžio gyventojams, bus surasti iš savivaldybės rezervo. Kas gi atsitiko? Ogi, liberalai sugudravo – reikia juk nuraminti sujudusią visuomenę.
Taip, rinkliava butų ir individualių namų gyventojams nepadidėjo, tačiau labai pabrango rinkliava už atliekų tvarkymą visoms miesto biudžetinėms įstaigoms – mokslo, kultūros ir sporto - kurios yra išlaikomos tos pačios Klaipėdos savivaldybės. Kaina padidėjo net 2,03 Lt. už 1 kv. m. ploto (dabar 2,72 Lt., o buvo tik 0,69 Lt.) Visos šios biudžetinės įstaigos moka už bendrojo ploto kv. metrą. Visi žinome, kad mokyklos, vaikų lopšeliai-darželiai, kultūros bei gydymo įstaigos bendrojo ploto priskaičiuoja labai daug, tad rinkliava skaičiuojama jau tūkstančiais litų. Ir taip milijonai KRATC pribyrės be vargo. Tai dar viena uostamiesčio liberalų afera -- iš savivaldybė biudžeto pripildyti KRATC kišenę. Kaip liaudyje sakoma, iš kairės kišenės perdėjo į dešinę... Ir beveik nepastebimu būdu.
Uostamiesčio savivaldybės poziciją „šiukšliname reikale“ aktyviai ginantis Artūras Šulcas bandė įrodinėti, kad galima deklaruoti išvežamų atliekų kiekį pagal faktą ir taip sutaupyti. Tai dar viena liberalų apgaulė. Aš pati tai išbandžiau, talkindama vienai uostamiesčio bendruomenei. Teko „kryžiaus kelius“ praeiti. Net man, tarybos narei, pavyko deklaruoti tik pareiškus ketinimą viską paviešinti spaudoje. Atliekų kiekio deklaravimas – tai KRATC siaubas. Jis praranda milijonus, nes šiukšlių mažėja, o pinigų kiekis negali sumažėti – sistema įprato gerai gyventi. Įmonės gerbūvį parodo ir darbuotojų atlyginimai: vadovui apie 10 tūkst. litų mėnesinė alga (net paties mero perpus mažesnė), pavaduotojams – apie 8 -7 tūkst. litų, eiliniams darbininkams jau taupiai - 2380 tūkst. litų. Ar žinote, kad KRATC vadas – Šarūnas Reikalas – dar turi ir asmeninį sargybinį, išlaikomą iš atliekų rinkliavos pinigų. Saugo šiukšlių rinkliavos vadą visą darbo laiką kaip valstybės prezidentą. Įdomu, nuo ko, ko jis bijo?
IR DAR APIE VIENĄ APGAULĘ. Liberalas A.Šulcas iš tribūnos sakė: „Atliktas monitoringas parodė, jog atliekų nėra tiek daug kaip manyta. O ir turintiems jų daugiau suteikiamas šansas jas rūšiuoti ir taip mažinti išvežimo kaštus.“ Kas įdomu, kad tą monitoringą – šiukšlių susikaupimo normos dydžio tyrimą – atliko pats KRATC. Taip ir „ištyrė“: visų ūkinių subjektų nuo mokyklų, bažnyčių iki didžiųjų prekybos centrų ir restoranų – atliekų susikaupimo norma idealiai ta pati – 0,01054 tonos. Kaip sakoma, pats groja, pats ir muziką užsako. Tai kam išvis tyrimo rezultatai yra reikalingi? Dėl rinkliavos įkainių sumažinimo, deja nepadės nei monitoringas, nei rūšiavimas, nes reikalo esmė glūdi kitur. Tai finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje labai aiškiai ir suprantamai išaiškino komiteto pirmininkas R.Taraškevičius: „Yra sukurta sistema –KRATC, kurios išlaikymui būtina surinkti 17,78 mln. litų“.
Tai štai kur ir glūdi visa reikalo esmė. Monitoringai, t.y. atliekų susikaupimo normų susikaupimo skaičiavimo imitacija, rinkliavos dydžio keitimai tarp skirtingų jos mokėtojų grupių, rūšiavimo skatinimo propaganda, visa tai – tik veiklos imitavimas, dūmų uždanga. Ir visa ši apgaulė vien tam, kad išlaikytume KRATC sistemą, kuri yra uždara ir nekontroliuojama, turinti savitą mūsų pinigų „įsisavinimo“ strategiją ir išsipūtusį biurokratinį aparatą – įdarbinti visi artimi liberalų draugai ir svarbūs asmenys.
Kokia reali vienos tonos atliekų tvarkymo savikaina? Pagal 2012 metų KRATC finansinės atskaitomybės - pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis – tik 87 litai. Tai nesunkiai apskaičiuojama pardavimų savikainos ir administravimo sąnaudų sumą padalijus iš sutvarkomų atliekų kiekio. Kyla klausimas, kodėl tad valdančioji liberalų, tvarkos ir teisingumo bei rusų aljanso dauguma dar vasarą patvirtino 258 litus už toną? Pasirūpino KRATC – sistemai taupymas negresia, atlyginimai nemažės, o ir Šarūno Reikalo apsaugai dar pakaks.
Kita pinigų skalbykla – visuomenės švietimas.
Kiek kainuoja visuomenės švietimas apie atliekų rūšiavimą? Paskaičiuokime tik vieną parametrą. Paveiksliuko su trim spalvotais varpeliais stiklui, plastmasei, popieriui (dar vadinamo baneriu) publikavimas dienraštyje kainuoja apie penki šimtai litų vien tik savaitei. Mūsų visų pinigai švaistomi daugiaženkliais skaičiais – sistemos išlaikymui, kaip sako valdantieji. Geriausias švietimas, patikrintas kitų šalių praktikoje, būtų plastmasinės taros surinkimo už atlygį konteinerių pastatymas prekybos centruose. Dabar žmonės tik piktinasi, kai viskas išrūšiuota vėl sukratoma į tą patį šiukšliavežio konteinerį.
Ar yra priemonių kovoti su valdančiųjų savivale? Vienintelis ginklas – tai viešumas. Viešumu, nors maža, bet visgi pergalė buvo pasiekta – valdančioji liberalų, tvarkos ir teisingumo, rusų aljanso dauguma neišdrįso gyventojams didinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.
Lilija Petraitienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
