Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad dalis „Leo.LT“ palaiminusių įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau esminių padarinių projektui tai neturės.

Po ilgail laukto KT verdikto politikai dabar turės pakeisti keletą įstatymų. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Buvo abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra.

Pasak KT, įstatymo 8 str. pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 46 str. nuostatai, kad valstybės turtas turi būti naujodjamas taip, jog tarnautų bendrai tautos gerovei.Taip,anot KT, yra todėl, jog įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios "Leo.LT", perimančią didelę dalį valstybės turto, pastatyti naują atominę elektrinę.

Kartu KT atmetė pareiškėjų pretenzijas dėl Konstitucijos pažeidimo įtvirtinant monopoliją elektros rinkoje ir vartotojų teisių pažeidimo.

REKLAMA

Prieštaravimų rasta

KT nutarė, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalis tuo aspektu, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai – įgyvendinimo, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei).

Nutarime pabrėžta, kad šioje įstatymo dalyje nėra nustatyta, kokiais principais, užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei, kaip akcijų valdytojai, įgyvendinant įstatymo tikslą sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis.

Įstatymo nuostatoje taip pat nėra nustatyta, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų kaupiamos piniginės lėšos atominės elektrinės statybai. Taigi, konstatuota nutarime, buvo pažeistas iš Konstitucijos kylantis reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą.

Monopolijų nesikūrė, konkurencijai nekenkia

KT nutarė, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata „Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“ tuo aspektu, kad nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių gynimas, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai (valstybė gina vartotojo interesus).

Konstatuota, kad vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinis reguliavimas elektros energetikos srityje yra nustatytas įvairiuose kituose įstatymuose: – Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Civiliniame kodekse. Ginčyta Atominės elektrinės įstatymo nuostata tokio reguliavimo nepakeitė. Joje įtvirtintas nacionalinio investuotojo tikslas – siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams nėra vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas.

REKLAMA

Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia ir atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo tikslus, o šie savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo veiklos tikslus, t. y.  finansuoti naujos atominės elektrinės statybos projektą ar užtikrinti jos finansavimą ir dalyvauti įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, statant  energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis.

Tai esą leistų kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas, efektyviai įgyvendinti pagrindinį Lietuvos elektros energetikos sistemos uždavinį – neribotą laiką nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija.

Be to, konstatuota nutarime, pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad, Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nacionalinio investuotojo teisę socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams, santykiai elektros energetikos sektoriuje pakito taip, kad atsirado būtinybė nustatyti papildomą vartotojų teisių apsaugą ir kad tokia apsauga turi būti nustatyta būtent Atominės elektrinės įstatyme. Pareiškėjas taip pat esą nenurodė vartotojų teisių apsaugos priemonių, kurios, jo nuomone, turėtų būti įtvirtintos šiame įstatyme.

KT nusprendė, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 4 daliai (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę).

REKLAMA

Nutarime konstatuota ir tai, kad Atominės elektrinės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių, taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali tekti minėtiems ūkio subjektams. Taigi elektros energetikos srityje, KT nuomone, nebuvo sukurta nauja monopolija.

Tikslai pateisina priemones

Nutarime pripažinta, kad Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę derėtis su akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „VST“ akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 46 straipsnio 4 daliai (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę).

KT pabrėžė, kad Atominės elektrinės įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia ir atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo tikslus, o šie savo ruožtu lemia nacionalinio investuotojo veiklos tikslus.

Šioje byloje pabrėžta, kad akcinė bendrovė „VST“ yra  specifinis ūkio subjektas, kuris veikia elektros energetikos srityje, ji yra stambi šalies elektros energetikos bendrovė, valdanti vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų; be akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, ji  yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje.

REKLAMA

Pasak KT, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi pakankamų priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus.

Reiks taisyti kitus įstatymus

KT nutarė, kad Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai (valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas).

Teismo nuomone, būtent šio įstatymo 19 straipsnyje, skirtame valstybės ir savivaldybės turto investavimo santykiams reguliuoti, pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti minėtus valstybės turto investavimo kriterijus.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata: „Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka“ ta apimtimi, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti valstybės ir savivaldybės turto investavimo kriterijus, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai (valdžios galias riboja Konstitucija), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Niekas nepasikeis

Išgirdęs sprendimą, parlamentaras Julius Veselka portalui  „Balsas.lt" pareiškė esąs įsitikinęs, kad KT sprendimas suderintas su valdančiąja dauguma.  „Dar praėjusią savaitę Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ėmė aiškinti, jog  „Leo.LT" išformuoti būtų per brangu. Ką gi - to daryti nereikės, nes KT leido monopolijai pirmiausia siekti pelno. Paskui, kaip kitus tikslus, jau bus galima įrašyti ir elektrinės pastatymą ir dar ką tik nori," - neslėpė nusivylimo parlamentaras.

REKLAMA

J. Veselkos kolega Raimondas Šukys teigė, kad įmonė toliau galės tęsti veiklą, tačiau reikės dalį įstatymų ir kitų teisės aktų pataisyti pagal Konstitucinio Teismo nutarimą.

„Bus keičiamos ir sutarties, pagal kurią buvo įsteigta „Leo LT", nuostatos", - žurnalistams sakė R.Šukys. Jo vertinimu, nėra pagrindo išformuoti „Leo LT", bet Seimas įpareigotas pakeisti teisės aktus.

A. Kubilius: „Leo.lt“ struktūrose bus pokyčių


Premjeras Andrius Kubilius taip pat pasisakė apie Konstitucinio teismo nutarimą.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatyme apibrėžti bendrovės LEO LT valdymo principai prieštarauja Konstitucijai. Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo visuomenėje neturi likti neteisingumo jausmo. Todėl per šią savaitę kartu su teisininkais atidžiai išnagrinėsime šį nutarimą ir priimsime sprendimus, kurie neleis Lietuvos piliečiams abejoti, ar esame demokratinė teisinė valstybė,“ – teigė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjeras A. Kubilius taip pat pažymėjo, kad artimiausiu metu įmonės LEO LT Stebėtojų Taryboje ir Valdyboje turės įvykti pokyčių, kad būtų proporcingai ir tinkamai atstovaujami valstybės ir visuomenės interesai. Tai atlikti iš esmės ir nurodė Konstitucinis Teismas.



G. Kirkilas tikisi, kad projektas bus tęsiamas

Buvęs socialdemokratų premjeras, dabartinis opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad Seimas turėtų pataisyti teisės aktus ir tęsti nacionalinio investuotojo „Leo LT“ projektą.

G. Kirkilo vadovaujama buvusioji Vyriausybė prieš kelerius metus inicijavo Atominės elektrinės įstatymo projektą bei nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę bendrovės steigimą.

Komentuodamas pirmadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl Atominės elektrinės įstatymo normų atitikimo Konstitucijai G. Kirkilas tvirtino nekvestionuojąs šio sprendimo.

„Konstitucinio Teismo nutarimą reikia įvykdyti, reikia įstatymą pataisyti, kaip sako Konstitucinis Teismas“, - BNS kalbėjo ekspremjeras.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad jo Vyriausybė ir buvęs Seimas, balsuodamas už Atominės elektrinės įstatymą, rėmėsi teisininkų išvadomis.

Pasak G. Kirkilo, nacionalinio investuotojo projektą būtina tęsti. „Žlugdyti naujos atominės elektrinės statybą buvo didelė žala Lietuvai. Aš nematau kitos alternatyvos, iš kur gautume elektros energijos, kaip naujos atominės statyba“, - tvirtino socialdemokratas.

Jis sakė tikįs, kad Vyriausybė ir Seimas pataisys viską, ko reikalauja KT, ir tęs projektą.



Nagrinėjo nuo rudens

Dar rudenį gavęs Seimo priimtą kreipimąsi dėl įstatymų, leidusių įsteigti „Leo LT“, konstitucingumo KT turėjo šią bylą nagrinėti be eilės.  Ilgiau, negu tikėtasi, užtruko pasirengimas nagrinėti bylą.

Pareiškėjo atstovais KT buvo minėti Seimo nariai Raimondas Šukys ir Julius Veselka, suinteresuoto asmens atstove – sodcdemė Birutė Vėsaitė.

Anot pareiškėjų, valstybė steigdama šią bendrovę neužtikrina monopolijų kontrolės ir konkurencijos laisvės, nors ji tą padaryti yra įpareigota pagal Konstituciją. Įstatymu esą įtvirtinamas nevienodas ūkio subjektų reguliavimas. Mūsų požiūriu, išskirtinių teisių suteikimas yra antikonstitucinis.


Rašyti komentarą...
p
pilietis
2009-03-02 16:46:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Imu valdyti naują UAB;
visų Piliečių.
kas su manimi.
Ar Nacionalizuojame vėl :)
Atsakyti
0

e
erkes
2009-03-02 16:57:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tarnaudama prekybininkų, pasivadinusių nacionaline elektros energetikos bendrove „Leo LT“, interesams G.Kirkilo Vyriausybė, balsuojant Seimui (taigi ir buvusiai opozicijai), padarė tokius įstatymų pakeitimus, kad šis klanas gautų tiek pelno, kiek sugeba apžioti.

„Lietuvoje taip susiklostė, kad manoma, jog pagrindinis akcinės bendrovės tikslas yra pelnas. Tačiau kituose kraštuose taip nėra. Jeigu kompanija kontroliuoja tas sritis, kurios yra valstybės interesas, taip pat ir energetiką, jos svarbiausias uždavinys - garantuoti elektros tiekimą. Danijoje šalies energetiką valdanti bendrovė, tokia kaip „Lietuvos energija“, apskritai savo veikloje nenumato jokio pelno - jis nulinis
Atsakyti
0

D
Dar vienas
2009-03-02 17:11:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
bjaurus KT sprendimas - prieštarauja, bet neprieštarauja. Tfu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų