Apie veganizmo poveikį organizmui „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ plačiau kalbėtasi su biomedicinos mokslų daktaru Artūru Sujeta.
Veganizmas – labiau naudingas ar žalingas organizmui?
Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad veganizmas yra apskritai pakankamai griežta mitybos strategija, kuri prisideda ir prie gyvenimo būdo, nes veganai dažniausiai atsisako ne tik gyvulinės kilmės maisto produktų, bet apskritai mažina daiktų skaičių savo buityje, aplinkoje, kurie būtų pagaminti naudojant gyvūnus.
Tai yra žalinga ar naudinga organizmui, priklauso nuo konkrečios situacijos, konkretaus žmogaus. Jei kalbėtume apie kažkokias lėtines ligas, rizikas, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolį, širdies ir kraujagyslių ligas, tai bus naudinga. Bet jei pažvelgsime į visą populiaciją bendrąja prasme, nemažai daliai žmonių tokia mitybos strategija bus žalinga tuo atveju, jei žmogus, pradėjęs maitintis veganiškai, nežinos, kaip kompensuoti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, kas būna labai dažnai.
Kokių maistinių medžiagų dažniausiai trūksta veganams?
Dažnai pasitaiko kalcio, seleno, geležies, vitamino B2, B1, A, D, kurio šiaip visiems trūksta Lietuvoje.
Iš kur geriausia gauti geležies nevalgant mėsos?
Tiesą sakant, tai, kad geležies trūkumas būtų vienas dažniausių ir ryškiausių simptomų, yra gana senas mitas. Geležis dažnai būna ne pati didžiausia problema, nes veganai turėtų vartoti tam tikrus maisto papildus. Ypač jei kalbėtume apie tikrus veganus, kurie vartoja kuo mažiau termiškai apdoroto maisto, nevalgo kiaušinių, pieno, pačios mėsos, tada dažniausiai vartojami omega-3 riebalų rūgščių papildai, periodiškai geriami geležies preparatai, ypač jei kalbėtume apie fiziškai aktyvius asmenis, kurie bėgioja, užsiima kažkokia aerobine veikla.
Jei galvojame apie maisto šaltinius, tai galėtų būti įvairios daržovės. Tiesa, špinatai, kaip dažnai galvojama, nėra pats optimaliausias pasirinkimas norint papildyti geležies atsargas. Bet taip, protingai vartojant burokėlius, špinatus, įvairias daržoves, jų sultis, koncentratus teoriškai įmanoma gauti pakankamą geležies kiekį.
Tačiau taip pat žinome, kad yra kiti vitaminai, kurie kritiškai svarbūs geležies įsisavinimui, pavyzdžiui, tas pats B12 ar B6. Taigi čia žmonės vėlgi dažnai neišvengia papildų vartojimo.
Kokioms grupėms veganizmas rizikingas
Kokioms suaugusių žmonių grupėms veganizmas galėtų būtų pavojingas ir tikrai nebūtų rekomenduojamas?
Tam tikra prasme indikacijos gali būti kelios – tai galėtų būti moterys, kurios užsiima intensyvia fizine veikla, ilgesnių distancijų bėgimu, natūralūs ovuliacijos procesai reikalauja didesnio geležies kiekio, tai galėtų būti žmonės, kurie linkę į tam tikrų maistinių medžiagų deficitą, kurie giminėje turi nemažai sergančių osteoporoze, tai yra kaulų retėjimu. Tai būtų labiausiai pažeidžiamos grupės.
Bet svarbu paminėti, kad kuo yra griežtesnė mitybos strategija ar dieta ir kuo jaunesnis žmogus ja vadovaujasi, tuo didesnė maistinių medžiagų trūkumo rizika. Jaunam žmogui tam tikri procesai, tai yra augimo procesai, maistinių medžiagų poreikis yra didesnis.
Kalbant apie senėjimo procesą, 60 metų ir vyresnius žmones, čia kai kuriems asmenims dėl sveikatos būklės dietologai gali rekomenduoti tam tikrą vegetarišką mitybą, kuri yra švelnesnė, kai galima vartoti žuvį, kiaušinius arba pieno produktus. Tai yra kur kas saugesnė mitybos strategija, kadangi ji yra mažiau apribota.
Yra tėvų, kurie būdami veganais ir vaikams primeta veganizmą. Matyt, tai nėra saugu?
Daugybė vaikų, nepriklausomai nuo jų mitybos strategijos, stokoja vitamino D ir geležies, tačiau veganai vaikai ypač jautrūs šiam deficitui. Tad tikrai nereikėtų vaikui primesti savo mitybos strategijos, kol jis nėra sąmoningas ir nepasirenka vienokių ar kitokių dalykų dėl savo įsitikinimų.
Jokiais būdais nekritikuoju visų veganų, bet svarbu prisiminti, kad jei esi kvailys, tokiu gali būti vadovaudamasis kokia tik nori dieta. Taigi kritinis požiūris yra svarbus ir kartais žmonės, kurie pasirenka veganizmą dėl tam tikrų altruistinių įsitikinimų, gamtos apsaugos, nesuvokia, kad daro jai ne ką mažesnę žalą.
Ar veganizmas padeda planetai?
Dažnai yra argumentuojama meile gyvūnams, kad norima sustabdyti gyvūnų žudymą nevalgant mėsos. Kiti žmonės sako, kad mėsos ir gyvūninių produktų valgymas daro žalingą poveikį planetai. Ar išties padėtume planetai, jei taptume veganais?
Čia daugiau kalbama apie „žaliąjį smegenų plovimą“. Taip, labai paprastai, neatsižvelgdamas į daugybę veiksnių, žmogus gali turėti tokį įsivaizdavimą. Galime prisiminti, kad jei žmogus valgo daug avokadų, šių brangių daržovių atskraidinimas į Lietuvą tikrai neprisideda prie pasaulinio klimato kaitos stabdymo, nes lėktuvai, kurie tai gabena, teršia orą. Lygiai taip pat sojos vartojimas – sėdami soją žmonės kasmet išnaikina didelius plotus drėgnųjų miškų, tai vėlgi tikrai neprisideda prie žaliosios ekonomikos. (...) Kita vertus, Lietuvoje vartojame per daug mėsos populiacijos mastu.
Bet būkime teisingi, pasaulio pakeitus mitybą neišgelbėsi. Pasaulį galima išgelbėti investuojant laiką į mokslą kuriant naujas technologijas, kurios yra tvarios ir leidžia sumažinti kitų primityvesnių technologijų žalingą poveikį mūsų planetai. Dar kartą noriu pabrėžti, kvaila galvoti, kad pakeitus mitybos strategiją gali ženkliai prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir jei jau ją pakeitei, turi žinoti, kokių medžiagų gali trūkti, kaip tas medžiagas kompensuoti, kaip tą padaryti maisto produktais, kurie vėlgi neprisideda prie klimato kaitos ir panašiai. Tai jei kalbėsime apie daugybę veganams skirtų maisto pakaitalų, pasižiūrėkite, iš ko jie gaminami, kokios jų pakuotės ir tikrai nustebsite, ne visais atvejais jos palankios ir jūsų sveikatai, ir gamtai.
Užsiminėte, kad lietuviai vartoja per daug mėsos. Bet yra sakančių, kad mums reikia tos mėsos ir riebaus maisto, nes mūsų šalyje šalta ir kitaip mūsų organizmas nusilptų. Ar teisingas toks požiūris?
Mūsų šalis kiekvienais metais muša šilumos rekordus, tai turbūt gera žinia ta, kad greitai čia gyvensime šilčiau (juokiasi). Bet paimti lašinių gabalą ir suvalgyti tam, kad nesušaltume, 2023 metais mažų mažiausiai atrodytų keista. Tuo metu pasižiūrėjus į statistiką, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka labai aukštas ir prie to, aišku, prisideda ne tik mėsos vartojimas, žinome, kad tas pats cholesterolis iki 80 proc. yra paveldimas ir mokslininkai vis dar nesutaria, kokį konkretų poveikį mūsų sveikatai turi didelio, mažo tankio cholesterolis.
Akivaizdu, kad lietuviams trūksta maistinių skaidulų, jos dažniausiai yra gaunamos su augaline mityba. Ir yra labai daug stiprių mokslinių studijų, viena iš jų publikuota prestižiniame žurnale „Lancet“. Tyrimas rodo, kad jei žmogus per dieną suvartoja apie 400–660 gramų daržovių, vaisių ir uogų, jis jau gauna pakankamai daug naudų iš augalinės kilmės produktų ir galėtų vartoti mėsą.
Aišku, ji galėtų būti liesesnė, pavyzdžiui, paukštiena ir panašiai. Taigi lietuvių įsitikinimas, kad suvalgysiu cepeliną ir gyvensiu šilčiau, yra kvailas. Aišku, reikėtų pagalvoti apie tai, kad mėsos vartojimą, riebaus maisto vartojimą reikėtų mažinti, ypač jei kalbame apie nutukimą, su juo siejamas lėtines neinfekcines ligas, pavyzdžiui, onkologines, neurodegeneracines ligas. Tad apribokime mėsą, vartokime daugiau paukštienos, mažiau kiaulienos, jos apskritai patarčiau atsisakyti, ir gyvensime sveikiau ir ilgiau kokybiškai.
