Mes norime saugios valstybės, kurią sudaro pasirengę piliečiai. Tačiau šiam pasirengimui reikia laiko, kurio dirbantys žmonės turi mažai. Tad jei norime, kad visuotinė gynyba veiktų, turime ne tik kviesti žmones ugdyti savo atsparumą, bet ir sudaryti jiems galimybes skirti jam laiko nerizikuojant savo pajamomis bei darbo vieta.
Ne prarastas laikas, o aukščiausio lygio mokymai
2025 m. tyrimas, atliktas A. Ramonaitės, D. Šlekio ir A. Tylaitės („Politologija“, 2025), rodo, kad Lietuvos visuomenės pasiryžimas ginti šalį išlieka aukštas ir panašus į kitų agresyvaus kaimyno pašonėje gyvenančių valstybių rodiklius. Tačiau ši visuomenės nuostata dar ne visada atsispindi vidinėse organizacijų politikose. Nedaug įmonių turi aiškią tvarką, kaip kompensuoti darbuotojo laiką ir pajamas, kai jis vyksta į tarnybą ar pratybas. Dažnas požiūris, kad darbuotojo išvykimas į tarnybą tėra prastova – savaitės ar mėnesiai, kai organizacija praranda darbo jėgą. Tačiau toks matymas yra trumparegiškas.
Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. tyrimas rodo, kad svarbiausi ateities verslo įgūdžiai yra atsparumas, lankstumas ir gebėjimas priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. Lietuvos įmonių vadovai tikrai sutiks: šiuolaikinėje darbo rinkoje mes ieškome būtent tokių žmonių – lanksčių, gebančių prisiimti atsakomybę už komandą ir rezultatą. Sunku įsivaizduoti geresnę mokyklą šiems gebėjimams ugdyti nei pilietinė tarnyba. Jokiuose brangiuose lyderystės seminaruose ar komandos formavimo mokymuose neįmanoma sukurti tos patirties, kurią žmogus įgyja čia.
Grįžęs iš tarnybos darbuotojas atsineša ne tik didesnę vidinę drausmę. Jis grįžta su išugdytu emociniu atsparumu ir supratimu, kad krizinėje situacijoje svarbiausia – ne panika, o konstruktyvus veikimas. Tai savybės, kurios kasdienėje verslo veikloje padeda suvaldyti didžiausius projektų iššūkius. Todėl laikas, praleistas tarnyboje, yra ne praradimas, o vertinga investicija į darbuotojo brandą.
Panaikinti baimes – darbdavio atsakomybė
Tačiau tam, kad žmogus galėtų drąsiai žengti šį žingsnį, organizacijos turi atlikti savo namų darbus. Svarbiausia, ką gali padaryti darbdavys – užtikrinti, kad pasirinkimas tarnauti netaptų finansine bauda ar kliūtimi profesiniam augimui.
Gera valia ir žodiniai patikinimai čia nepadės – reikia aiškių sisteminių sprendimų. Būtent todėl savo organizacijoje pasirinkome praktinį kelią: įsipareigojame išsaugoti darbo vietą, kitas papildomas naudas, o savanoriškai tarnybą pasirinkusiems darbuotojams užtikrinti stabilias kasmėnesines pajamas iki 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, išlaikant pilną atlyginimą mažesnį atlygį gaunantiems kolegoms.
Tikime, kad žmogus neturi būti verčiamas rinktis tarp pareigos valstybei ir atsakomybės prieš savo šeimą. Kai darbuotojas žino, kad išvykęs į tarnybą nepraras atlyginimo, o grįžęs ras palaikančią komandą bei savo vietą organizacijoje, kliūtys tarnybai dingsta. Pilietiškumas tuomet prieinamas visiems dirbantiesiems.
Tvarios valstybės pamatas
Valstybės gynyba yra kariuomenės ir institucijų rankose, tačiau įmonės kuria kasdienę aplinką, kurioje gyvena ir dirba tie patys piliečiai. Jei kiekviena brandi organizacija prisiimtų dalį atsakomybės už savo tarnaujančių darbuotojų ramybę, žmogui nebereikėtų pačiam sukti galvos dėl pilietiškumo – jis taptų natūraliu Lietuvos darbo kultūros pamatu.
Investicija į tarnaujančius žmones – tai ir tiesioginis indėlis į tai, kad aplinka, kurioje veikia mūsų verslas, išliktų saugi ir stabili. Verslas gali klestėti tik saugioje šalyje, o saugią šalį kuria užtikrinti, palaikymą jaučiantys ir pasitikintys žmonės.
Tad prieš ieškodami išorinių atsparumo receptų, iš naujo pažvelkime į savo komandas. Ką šiandien galime padaryti mes, kaip darbdaviai, kad atlikti pareigą valstybei pasirinkę kolegos jaustų, jog už jų nugaros stovi ne tik valstybė, bet ir darbdavys?
Komentaro autorė – „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė Daiva Kasperavičienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
