Ar žvalgybinės Lietuvoje atlikto skrydžio medžiagos konfiskavimas Rusijoje tėra nesusipratimas, parodys tai, ar didžioji Lietuvos kaimynė suskubs ją perduoti mums. To nepadarius grėstų ilgalaikės neigiamos pasekmės šalių santykiams, Eltai teigė tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas.
Penktadienį pranešta, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste neteisėtai konfiskuota pagal Atviros oro erdvės sutartį Lietuvoje atlikto skrydžio fotojuosta. Skrydį lėktuvu AN-30B pagal Atviros oro erdvės sutartį virš Lietuvos teritorijos gegužės 7 dieną atliko Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės ekspertai kartu su Baltarusijos Respublikos atstovais.
Kaip Eltai teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Rolandas Kačinskas, Lietuva dėl Maskvoje neteisėtai atimtos fotojuostos Rusijai įteikė notą. Krašto apsaugos ministerija šį incidentą įvertino kaip "rimtą Atviros oro erdvės sutarties pažeidimą".
Komentuodamas situaciją tarptautinės teisės ekspertas nebuvo toks kategoriškas. D. Žalimas teigė esąs linkęs manyti, kad tai apmaudus nesusipratimas. "Aš nemanau, kad tai buvo padaryta piktybiškai. Matyt, Rusijos pareigūnai nebuvo instruktuoti ir nežinojo, kad tokio pobūdžio medžiagą galima išsivežti. Klausimas tik, ar Rusijos valdžia viską padarė, kad tie asmenys, kurie dirba pasienio patikros arba muitinės poste, žino, kad tokio pobūdžio informacija pagal tarptautinę Atviros oro erdvės sutartį gali būti išvežta? Kad Rusijoje tokie nesusipratimai vyksta, manęs nestebina. Ne vien tik Rusijoje tokių nesusipratimų būna, būna ir kitų valstybių pasienio arba muitinės punktuose", - kalbėjo D. Žalimas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto, jei Rusija greitai atiduos visą medžiagą ir atsiprašys, didesnės įtakos šis incidentas šalių santykiams neturės. "Ką reiškia greitai..? Manau, savaitė kita, ne ilgiau", - teigė D. Žalimas.
Jei neatiduos arba atiduos ne viską, tada, pasak eksperto, būtų galima kalbėti apie esminį sutarties pažeidimą.
"Tai gali turėti tokią įtaką, kad bendradarbiavimas pagal Atviros oro erdvės sutartį bus nutrauktas. Tada nebebus pasikeičiama inspekciniais skrydžiais. Šalių santykiams tai turės tik neigiamą ir ilgalaikį poveikį", - teigė D. Žalimas.
Tarptautinės teisės ekspertas paaiškino, kad medžiagą Lietuvos karininkai turėjo teisę išsivežti. Ją garantuoja tarptautinė sutartis, kuri turi būti vykdoma ir pagal Rusijos įstatymus.
Pagal Atviros oro erdvės sutartį rengiamų skrydžių metu atliekamas stebėjimas iš oro, kaip šalyje laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Po skrydžio parengiama ir kitoms sutarties narėms išplatinama abiejų šalių pasirašyta ataskaita.
Šalies, kurios teritorijoje vyko skrydis, atstovai taip pat stebi fotojuostų ryškinimą, jiems perduodama juostos kopija. Skrydžių juostą gali įsigyti ir kitos sutarties šalys.
Atviros oro erdvės sutartis, kuria siekiama didinti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp sutartį pasirašiusių šalių, buvo pasirašyta 1992 metais Helsinkyje. Lietuva sutartį ratifikavo 2004 m.
