Pramogų verslo atstovei teks viešai atsiprašyti verslininką Valdą Bruzgį, kurį išvadino aferistu.
Jeigu teismas pripažins Dainą Bilevičiūte kalta, jai teks atlyginti neturtinę žalą, kurios suma siekia net 25 tūkstančius litų.
Vilniaus 2-asis apylinkės teisme vakar pasirodė tik kaltinamoji D.Bilevičiūtė, V.Bruzgys atsiuntė savo advokatę Svetalaną Naidenko, kuri teigė neatmetanti taikimosi procedūros.
Į teismo klausimą, ar dainininkė pripažįsta savo kaltę, ši tai neigė, tikino, jos buvo teisi, mat verslininkas prieš kelis metus yra pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo: „Neatsiprašysiu jo“.
D.Bilevičiūtė pridūrė, jog visos jai iškeltos bylos yra klaida ir ji seniai atleidusi tiems, kas ją kažkuo kaltina: „Aš ir Dievas seniai visiems viską atleidau. Tikiuosi, jog ir man visi atleis“.
D. Bilevičiūtei jau iškelta byla dėl sukčiavimo bei duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Po savaitės garsi atlikėja vėl mins teismų slenkstį.
Į teisėsaugininkų akiratį pramogų verslo atstovė pateko po to, kai mėgino Varėnos rajone pradėti turizmo verslą. Garsi dainininkė ir pradedanti ūkininkė įtariama sukčiavusi siekdama gauti milijoninę paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.
Pradėjusi įgyvendinti projektą, D.Bilevičiūtė kreipėsi į V.Bruzgį, kuris vadovavo bendrovei „LL House“, vėliau iš banko paėmusi 2 milijonų litų kreditą. Tačiau pinigų, jos teigimu, nemačiusi, mat pervesdavo statybos bendrovei, kuri turėjo pastatyti sodybą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad 2005 metais dainininkė, turinti sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, siekdama ją pritaikyti kaimo turizmo veiklai, parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl daugiau nei 1 mln. litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos.
2006-ųjų birželį su D.Bilevičiūte pasirašyta paramos sutartis.
Projektui įgyvendinti ūkininkė siekė gauti 2 mln. litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, moteris turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925,4 tūkst. litų savo lėšų.
Bylos duomenimis, D.Bilevičiūtė bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928,4 tūkst. litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą, ir moteris apgaule įgijo 1,928 mln. litų.
