„Susitinku su daug žmonių, kad išgirsčiau įvairius požiūrius. Tai nereiškia, kad su jais sutinku ar nesutinku. Bet aš mokausi“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Coaleʼas.
Susitiko viename sostinės viešbučių
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs JAV pasiuntinys Baltarusijai susitiko ne tik su premjere Inga Ruginiene bei prezidentu Gitanu Nausėda. Naujienų portalas Lrt.lt paskelbė, jog viename sostinės viešbučių vyko ir J. Coaleʼo susitikimas su Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovais – I. Vėgėle ir R. J. Jankūnu bei buvusiu Seimo nariu, europarlamentaru P. Gražuliu.
G. Nausėda šį neskelbtą susitikimą įvertino kritiškai. Šalies vadovas svarstė, jog galbūt tai „atliepia nuostatas, kad šita Baltųjų rūmų administracija ieško tokių politinių jėgų arba politinių veikėjų, kurie galbūt jiems atrodo esą ideologiškai artimi“.
I. Ruginienė savo ruožtu teigė, kad amerikiečių pareigūno komanda, planuojant šį susitikimą, nepakankamai gerai atliko namų darbus ir įvertino situaciją.
JAV panaikino dalį sankcijų Baltarusijai
Šią savaitę Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“.
Apie tai pranešė derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijai J. Coaleʼas.
G. Nausėda pabrėžė, kad šio sprendimo negalima sieti su Europos Sąjungos (ES) sankcijų politika. Šalies vadovas tikino, kad Lietuvos pozicija sankcijų Minskui klausimu išlieka principinga.
Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sakė, jog amerikiečių sprendimai yra šalies nacionalinės politikos klausimas, o Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia.
ES sankcijos Baltarusijai metams buvo pratęstos vasario 26 d. bendru šalių sutarimu, kitais metais galės būti pratęstos vėl – tai reiškia, kad ES subjektai ir toliau negali sudaryti jokių sandorių su sankcionuojamais Baltarusijos subjektais.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kovo 25-ąją Ignitis grupė kviečia akcininkus pritarti sprendimui, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar vienas „optimizavimo“ žingsnis, tačiau giliau pažvelgus kelia rimtų klausimų dėl naudos valstybei.
Kalbama apie Vilniaus kogeneracines jėgainės (VKJ) 49% akcijų pardavimą užsienio kompanijai Quaero Capital už maždaug 120 mln. eurų – sumą, kuri, vertinant jėgainės generuojamus pastovius piniginius srautus ir pelną, atrodo veikiau simbolinė nei strategiškai pagrįsta.
Tai nėra eilinis turtas. Tai infrastruktūra, kuri kasmet generuoja apie 20 mln. eurų grynojo pelno – stabilų, prognozuojamą piniginį srautą.
VKJ per metus pagamina daugiau nei 1 TWh šilumos, apie 0.5 TWh elektros bei sudegina 200 000 tonų komunalinių atliekų. Kitaip tariant, tai ilgalaikis pinigų šaltinis, kurį valstybė ar jos valdomos įmonės galėtų išlaikyti savo rankose.
Kodėl pelnas, kuris galėtų likti Lietuvoje, sąmoningai perleidžiamas užsienio kompanijai?
