„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį žurnalistams į klausimą, ar gali vadovauti parlamentui, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat teigė, kad, kad bandymai ją kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę ar Seimo pirmininke sieti „su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš septynerius metus“, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų.
Vėliau antradienį Seime V. Čmilytė-Nielsen atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.
Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.
Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.
„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.
Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.
O buvo taip . . .
