„Jeigu pasirodytų, kad tai yra tiesa, tikrai labai nenustebintų. Esu ir anksčiau komentavęs šiuos dalykus – čia nėra labai didelė naujiena, nes ir anksčiau buvo apie tai kalbama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
„Lietuvoje mes esame prisidėlioję įvairiausių saugiklių, manydami, kad mes labai saugomės nuo kažkokių įtakų ar poveikių (…). Anksčiau Lietuvoje buvo leidžiama politines partijas remti verslo įmonėms ir nemažai jų tą darydavo. Politinės partijos turi iš kažkur gauti lėšas, kurios paskui yra naudojamos rinkimams. Aišku, yra variantai: nario mokestis, gali susirinkti Gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet tai dažnu atveju yra labai nedidelės sumos“, – akcentavo jis.
Ragina grįžti prie politinių partijų finansavimo klausimo
„Valstiečių“ lyderio teigimu, siekiant išvengti panašių situacijų, vertėtų persvarstyti politinių partijų finansavimo tvarkos nuostatas, sudarant platesnes galimybes politinėms jėgoms pritraukti reikalingas lėšas.
„Jeigu paaiškės, kad visa ta istorija yra tokia, kaip yra parašyta žurnalistų tyrime, tai, aš jau ir savo kolegoms Seime esu sakęs, gal tada tai būtų gera proga grįžti ir pergalvoti, ką daryti su partijų finansavimu, kad būtų galima skaidriai, be kažkokių šešėlių, be įtarinėjimų prisitraukti lėšas ir vėliau vykdyti rinkimines kampanijas“, – radijo laidoje kalbėjo politikas.
„Mes per tą savo norą viską išskaidrinti, sutvarkyti, išlyginti anksčiau ar vėliau, matyt, užlipame ant kažkokio grėblio ir pasidarome taip, kad partijos, matyt, tokiais būdais pradeda ieškoti, kaip tų pinigų susirinkti“, – sakė A. Veryga.
Kaip skelbta, bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitos, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų, rašo portalas Lrt.lt.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, taip pat artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Kiek anksčiau, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs partijos banko sąskaitos išrašą, jis teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyriaus narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Dėl šių įtarimų jis pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
STT, Generalinė prokuratūra, FNTT bei VRK patvirtino minėtą kreipimąsi gavusios, šiuo metu informacija yra vertinama. VMI nepatvirtino gavusi kreipimąsi, bet nurodė vertinanti įvairią informaciją.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, VRK šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Tiesa, išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Istorija prasidėjo būtent tada, kai konservatoriai patikėjo, kad visą valdžią gali perimti į savo rankas. Jie manė, kad Sąjūdis – nieko vertas, išskyrus juos pačius. Kovą su Lietuvos demokratine darbo partija jie pralaimėjo. Tai konservatoriams tapo nepakeliama našta. Tad visa Vytauto Landsbergio aplinka bandė pritraukti neformalių žmonių, – pasakojo A. Butkevičius. – 1992–1993 m. konservatorių kompanija pritilo, nes dar nepasitraukę iš Lietuvos rusų kariškiai turėjo nemažai šansų įsitvirtinti valdžioje.“
Kaip žinome, 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją iš Kauno geležinkelio stoties išlydimas paskutinis Rusijos oro desantinės kariuomenės dalinys. Tų pačių metų rugsėjo pradžioje Lietuvoje viešint Jonui Pauliui II į netoli Kauno esančius Lekėčių miškus su ginklais pasitraukia nemažas būrys Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų savanorių, vadovaujamų Jono Maskvyčio.
Po septynerių metų, 2000-ųjų spalį, J.Maskvytis bus nuteistas ketverius metus kalėti už nelegalaus rusų gamybos ginkluotės arsenalo laikymą. Kaip prisipažins teisme buvęs tariamo savanorių maišto lyderis, ginklai buvo įsigyti iš Rusijos specialiosios (žvalgybinės-diversinės) paskirties 108-ojo pulko, dislokuoto Kaune, Panemunėje, karininkų.
„Aišku, kad visi šie atvejai yra sukibę į vientisą grandinę, ir kažkas tai labai gerai žino. Bet tas kažkas, ko gero, iki mirties tylės. Apie tai niekas nėra linkęs viešai šnekėti, nes kažkam tai būtų didelis politinis demaskavimas, – neabejoja B.Vainauskienė. – Išties tais laikais tarp savanorių ar kitų politinių padlaižių buvo nemažai ir fanatikų, kurie nugirdę, kad kažkam kažkas nepatinka, imdavosi neadekvačių veiksmų. Praėjus dienai po šio įvykio atėjo pranešimas policijai, kad kažkur padėtas sprogmuo. Bet jo nebuvo. Ir tai buvo pretekstas teisėsaugai įsiveržti į redakciją. Tada buvo išnešti mano asmeniniai užrašai, telefonų knygelė, kurių daugiau ir nebemačiau. Tiesiog kažkam labai parūpo iškasti kažką tokio, sužinoti, kokie ryšiai, kas, kaip ir su kuo. Reikia prisiminti, kad tai buvo sudėtingas laikas. Tada žmonės dar buvo labai įtarūs ir dažniausiai nesigaudydavo tam tikrose situacijose.“
