Krekenavietė Vidutė Valikonienė, kaimyno darže išvydusi galingą techniką, pilančią chemikalus į dirvą, ne juokais išsigando. Piktžoles naikinančio skysčio kliuvo ir ant moters ekologiškai auginamų vaistažolių, daržovių. Kodėl kaimynų konfliktas, prasidėjęs nuo bendro lauko tualeto, peraugo į chemikalų lietų ant daržovių, domėjosi Lina DRANSEIKAITĖ.
Daržoves patręšė herbicidais
Krekenavoje gyvenanti Vidutė Valikonienė, praėjusią savaitę kaimyno darže išvydusi traktorių, laistantį chemikalus, ne juokais išsigando. Piktžoles naikinančio skysčio kliuvo ir ant moters ekologiškai auginamų vaistažolių, daržovių.
Valdiškų institucijų pagalbos krekenavietė nesulaukė, nes iki šiol nėra reglamentuota, kiek metrų iki kaimyno daržo negalima purkšti laukų.
Buvusios ūkininkės ir pedagogės V. Valikonienės teigimu, kaimynai, su kuriais tenka dalytis bendru kiemu, nusprendė šiemet daržovių nesodinti, o kad nesuvešėtų piktžolės, žemę nupurkšti specialiais herbicidais. Šių pavojingų medžiagų kliuvo ir ant moters daržų, vaistažolių.
„Nupurkšta žolė atrodo kaip po Černobylio katastrofos. Bijau rinkti vaistažoles, juk jos dabar visos bus su nuodais. Ne gana to, traktorius išlaužė mano pasodintus topinambus. Nežinau nei kur kreiptis, nei ką daryti“, – „Sekundei“ guodėsi moteris, rodydama chemikalų išdegintą žolę. V. Valikonienė, viena pirmųjų Panevėžio rajone buvusių stambesnių ūkininkių, jau senokai ūkį perleidusi vaikams, teigė, kad dėl tokio kaimyno išpuolio kreipėsi ir į rajono ekologę, ir į Visuomenės sveikatos centrą, ir į aplinkosaugininkus, tačiau niekas negalėjo atsakyti, kiek metrų nuo kito žmogaus daržo negalima purkšti laukų. Prieš porą metų kaimynas irgi buvo taip pasielgęs, tačiau tąkart jis chemikalais laistė purkštuvu, o ne traktoriumi, todėl kenksmingo skysčio ant V. Valikonienės daržų nedaug kliuvo.
Kivirčų priežastis – išvietė
Su kaimynu, kuris nupurškė herbicidais ne tik savo laukus, bet ir V. Valikonienės, moteriai taip ir nepavyko pasikalbėti. Mat dviejų galų name gyvenantieji nebendrauja daugiau kaip pusmetį.
„Jau ketvirti metai čia gyvenu. Iš pradžių, kai tik atsikėliau, santykiai buvo geri, kaimynė net bulvių maišelį man prie durų paliko, nes savų taip ir nespėjau užsiauginti. Viskas prasidėjo nuo lauko tualeto, kuris jau stovėjo, kai nusipirkau šio namo dalį. Kaimynės žentas dar pernai rudenį man pareiškė: jeigu tualeto nenusigriausiu, visą jo turinį išpilsiantis prie namo durų“, – pasakojo moteris.
Bendru lauko tualetu naudojasi tik ji, mat kaimynai šalimais turi savo, bet laiko jį užrakinę. Anot V. Valikonienės, ir namuose yra įrengtas sanitarinis mazgas, tačiau lauko tualeto ji nenorinti nugriauti, nes kartais jo prireikia dirbant laukuose. Pirmas tris žiemas namuose buvo užšalę vamzdžiai, todėl teko bėgioti į lauko išvietę.
„Kam griauti, jeigu jis pažymėtas dokumentuose, nėra nelegalus statinys? Kasmet jį valau ir prižiūriu. O ką reikės daryti, jeigu šaltą žiemą namuose esantis tualetas užšals? Laukais bėgioti? Netoliese gyvenanti moteris sakė, kad galėsiu pasinaudoti jos, bet kodėl eisiu į kitų, jeigu turiu savo“, – piktinosi V. Valikonienė.
Praėjusį rudenį kaimynės žentas jau buvo pradėjęs ardyti lauko tualetą – nuplėšęs vieną lentą pareiškė, kad kitą dieną atsineš daugiau įrankių ir tą statinį nugriaus. Išsigandusi V. Valikonienė nuskubėjo pas seniūną ir į policiją. Nors po seniūno pokalbio su karingai nusiteikusiu kaimynu griovimo darbai nurimo, moteris saugiai nesijaučia. „Kreipiausi ir į seniūną, ir į policiją, bet policininkai man pasiūlė kreiptis į teismą. Deja, tam neturiu pinigų“, – kalbėjo V. Valikonienė.
Leidimo nereikia
Į aštuntą dešimtį bekopianti veikli moteris guodėsi, kad jai vienai tenka tvarkyti bendrą kiemą. Pasak V. Valikonienės, jau ir aplinkiniai iš jos pradėjo juoktis, kad kaip tarnaitė viena plušanti. Tačiau labiausiai krekenavietę piktina, kad šalia gyvenantieji net nebando ieškoti taikaus sprendimo, tuo labiau kad ta kita konfliktuojanti pusė – jos buvusi mokinė su savo šeima.
Tačiau kaimynai įsitikinę, kad konflikto priežastis yra pati V. Valikonienė. Iki atsikraustant moteriai su buvusiais gyventojais jie puikiai sutardavę, o dabar gyvena kaip šuo su kate. Kaip teigė kitoje namo dalyje įsikūrusi garbaus amžiaus sulaukusi Diržienė, ji net per kiemą negalinti ramiai pereiti, nes kaskart sulaukianti užgauliojimų.
„Kol jos nebuvo, buvo viskas gerai. Jeigu jau su savo sūnumis nesueina, tai koks ji žmogus. Gražiuoju prašėme nugriauti tą lauko tualetą, juk kiekvieną pavasarį laukas užtvinsta ir visi tie nešvarumai teka į mano daržą. Persikeltų tą tualetą į savo žemę ir jokių konfliktų nebūtų“, – teigė Diržienė.
Jos žentas Vygandas Petrėnas įsitikinęs, kad konfliktą išspręsti galėtų tik geodezininkai. Išmatavę jie nustatytų, kur V. Valikonienės žemė, o kur jų.
„Kai nebebus bendro kiemo, dings ir problemos. O savo daržus aš galiu purkšti, juk tą chemiją pirkau parduotuvėje, vadinasi, ir purkšti galiu“, – sakė V. Petrėnas.
Ginčijasi dėl smulkmenų
Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė „Sekundei“ teigė, kad aiškių ribų, kiek turėtų būti iki kaimyno laukų, nėra nustatyta. Laukų purškimą reglamentuoja tik vienintelis žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame nurodyta, jog ūkininkai laukus „privalo apdoroti tokiu būdu, kad būtų galima išvengti dulksnos patekimo į gretimą sklypą ar gyvenamuosius namus“. „Jeigu patiriama žala, suniokoto turto savininkas turi rašyti pareiškimą policijai“, – sakė S. Biveinienė.
Jos tvirtinimu, žalą gali nustatyti tik Augalų apsaugos tarnyba, tačiau tyrimų, kurie padėtų tai padaryti, išlaidas turi kompensuoti pats suniokoto turto savininkas. Jeigu kaimynas pripažįsta, kad chemikalais apipurškė ir svetimą sklypą, jam gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, o jeigu nesutinka, gali tekti bylinėtis teisme.
„Visada sakau, kad geras kaimynas – brangesnis už auksą. Pati pernai lankiausi pas šias moteris. Gaila, kad jos neieško kompromiso ir viena kitai nenori nusileisti nė per nago juodymą, o juk reikia gyventi toliau, dalytis bendru kiemu. Atrodytų, abi ūkiškos, tvarkingos, bet taip nesutaria, ginčai kyla dėl nereikšmingų dalykų“, – kalbėjo ekologė.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys taip pat teigė, kad abiejų kaimynių nesutarimo priežastis – nesusikalbėjimas.
„Kai įvyksta konfliktai, stengiamės patarpininkauti, bet po kiek laiko vėl tas pats. Kita vertus, seniūnija nelabai ką gali padaryti, jeigu jau taip yra, turėtų kreiptis į teismą ir bendrą žemę persidalyti kitaip“, – mano seniūnas.
Lina DRANSEIKAITĖ
