Antradienį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvusių omonininkų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo baudžiamoji byla bus toliau nagrinėjama nesvarstant klausimo dėl bylos grąžinimo prokurorui kaltinimo trūkumams pašalinti.
Primename, kad B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami tuo, jog nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio mėn., SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką metu subūrė organizuotą ginkluotą grupę, kuri paklusdama SSRS Valstybinės valdžios ir partinių institucijų nurodymams, organizavo ir vykdė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, rašoma Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai.
Kaltinamieji per minėtą laikotarpį 11 kartų organizavo ir vykdė bauginimo ir teroro priemones prieš Lietuvos Respublikos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, LR valstybinio telefono ir telegrafo centro darbuotojus.
Per tą patį laikotarpį 4 kartus organizavo ir įvykdė LR piliečių neteisėtą sulaikymą, areštą ir kitokį laisvės atėmimą dėl politinių priežasčių, trukusį nuo 4 iki 6 val.
Šių metų spalio 5 d. valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančiam prokurorui buvo pasiūlyta apsvarstyti kaltinimo pakeitimo galimybę, siekiant suderinti formuluotes su tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už humanitarinius ir karo nusikaltimus formuluotėmis.
Tai pasiūlyta prokurorui, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimu, kad veikos pripažinimas nusikaltimu tarptautinėje teisėje turi būti pagrindžiamos nurodant konkrečius tarptautinės teisės šaltinius (e. g. Kolk and Kislyiy, nos. 23052/04 and 24018/04, decision of 17 January 2006).
Prokuroras nurodė, kad toks kaltinimo ir tarptautinių teisės normų formalumų suderinimas nereikalingas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Baudžiamojo kodekso 100 str. ir 103 str.) nėra blanketinės normos ir vien jose nurodytų dispozicijų išdėstymas visiškai pakankamas kaltinimui aiškiam suformuluoti.
Bylos nagrinėjimas tęsiamas nesvarstant klausimo dėl bylos grąžinimo prokurorui kaltinimo trūkumams pašalinti (Baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d.), nes tokio sprendimo motyvai gali atskleisti teismo poziciją dėl kaltinimo turinio ir sukelti abejonių teismo šališkumu.
