Tai jis teigė reaguodamas į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabas interviu portalui „15min.lt“, kad neturint atsakymo, ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.
„Gali būtų įvairių idėjų ir pasvarstymų, šiuo metu šis procesas nevyksta, nėra pagrindo jį pradėti. Turime susitarimą, kas buvo ir fiksuota prezidento vizito Berlyne metu, pokalbių su (Vokietijos – BNS) federaliniu kancleriu metu, dar kartą fiksuota, kad komunikatas galiojantis, tekstas yra veikiantis, vadinasi, mes jį įgyvendiname abiejose pusėse: Vokietijoje – plėtodami pajėgas, Lietuvoje – irgi darydami eilę namų darbų“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, taip pat sutarta kad „esant infrastruktūrai Vokietija didins savo pajėgas Lietuvoje“.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Vis dėlto K. Budrys pripažino, jog visos detalės tiek dėl laiko, tiek dėl to, kokios apimties pajėgos atsirastų Lietuvoje, dar nėra aiškios.
„Kelintais metais, kokios apimties bus brigada – šešių, septynių, penkių ar panašiai batalionų, ką mes turėsime iš anksto dislokuotą, ką mes turėsime Vokietijoje, šitie dalykai – taip, dar jie nėra atsakyti. Bet tai, kad jie dar nėra atsakyti tuo metu, nereiškia, kad mes visą savo sumanymą, įdirbį (...), kad tai yra beprasmis dalykas ir turime jį nustumti į šalį“, – teigė K. Budrys.
Jis patvirtino, kad „nėra daug valstybių, kurios trokštų čia savo pajėgas dislokuoti“, tačiau patikino, jog Lietuva ir toliau dirbs su sąjungininkais siekdama jų didesnio buvimo Lietuvoje.
Prezidento patarėjas priminė, kad Lietuvoje rotaciniu pagrindu veikia Jungtinių Valstijų batalionas kartu su artilerijos bei oro gynybos kuopa, tačiau šaliai dar „reikia kranto gynybos sistemų“, būtina stiprinti ir oro gynybą atsižvelgiant į Lietuvos planus iki 2030-ųjų turėti veikiančią karinę diviziją.
„Ten, kur Lietuva nėra užsidengusi, mes patys savo savarankiškų pajėgumų neturime. Mes čia kalbamės ir toliau kalbėsimės su savo Lenkijos partneriais, kad tai galėtumėme padaryti. Kalbėdami apie diviziją, jau dabar įsivardijame kritinius vadinamus įgalintojus, kurie privalo būti divizijos lygmenyje: turi būti oro gynybos sistema, kuri uždengtų mūsų visas brigadas, turi būti toliašaudė artilerija, kurios mums trūksta, neturime. Turi būti oro parama, kurios mes irgi neturime“, – sakė jis.
„Kalbėsime su partneriais, kad šiuos nišinius pajėgumus arba taikos metu, arba privalomai, žinoma – ir karo metu, mes juos galėtumėme gauti. Bet kalbant apie brigadą – tai yra mūsų darbas su Vokietija“, – pabrėžė K. Budrys.
Didesnio sąjungininkų buvimo šalyje Lietuva siekia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
