Jis priminė, kad antrojoje šių metų pusėje Baltarusija ir Rusija numato vykdyti paankstintas pratybas „Zapad“, o pasirengimo darbai vyks jau iki tol.
„Galime turėti didesnio aktyvumo tuomet, kai vyks NATO viršūnių susitikimas, o tai leis mums dar kartą pabaksnoti į situaciją regione ir kviesti mūsų sąjungininkus atidžiau, stipriau vertinti tai, kas čia vyksta ir koks turėtų būti mūsų reagavimas“, – Žinių radijui antradienį tvirtino K. Budrys.
„Tiesiogine prasme karinės grėsmės vykstant viršūnių susitikimui, žinoma, mes to pokyčio nevertiname kaip to, kuris yra į žalingą pusę ir didina karinių veiksmų tikimybę, bet bendro nestabilumo regione indikatorius – jis yra ryškus ir matomas, be abejonės“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Anot jo, paankstinus pratybas siekiama „pasiųsti aiškią žinią Vakarams“, kad Vakarų karinėje kryptyje stiprinamos pajėgos, jos išlieka kovinės parengties, o „jų kiekis yra toks, kad galėtų ne tik pratybas organizuoti, bet ir parodyti savo gebėjimą vykdyti karinius veiksmus su (...) pagrindiniu priešininku NATO“.
Pasak K. Budrio, Lietuvos pajėgų reakcijos laikas gali trumpėti iki keliasdešimt valandų, atitinkamai privalo būti trumpinamas ir NATO pajėgų reakcijos laikas.
„Lietuvoje turime greitojo reagavimo pajėgas, turime du išskirtus aukštesnės parengties vienetus, du batalionus, batalionų taktines grupes, kurios reaguotų. Bet kalbant apie NATO pajėgas, tas reagavimo laikas yra daug ilgesnis, nei kad galėtų šalia sienos susitelkusios pajėgos mums ką nors padaryti. Jei ten eina kalba apie valandas, keliolika, keliasdešimt valandų, tai NATO pusėje kalbame apie dienas arba dar ilgesnius laikotarpius“, – tvirtino jis.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Jame laukiama maždaug 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Susitikime turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
