„Matyt, tikrai per Lietuvą turės būti tų atvejų ne vienas ir mūsų partija tame tarpe turės padaryti savo vidinius tyrimus, auditus, kas ką veikia, kaip ten tos išvados buvo daromos. Pirmiausia, reikia išgirsti paaiškinimus, nes kai kuriais atvejais tie paaiškinimai šiandien atrodo neįmanomi, be tvisko gali būti, kad tie žmonės sugebės paaiškinti, kaip tie pinigai buvo leisti“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė V. Benkunskas.
Visuomenininkas Andrius Tapinas iki šiol paviešino daugybę atvejų dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla, antradienį jis paskelbė ir informaciją apie dalį Vilniaus tarybos narių, tačiau V. Benkunsko tarp jų kol kas nėra.
Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Iki šiol prokurorai, remdamiesi A. Tapino duomenimis yra, pradėję tyrimus Pagėgių, Šilutės, Neringos, Mažeikių, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse.
V. Benkunskas sako, kad Vilniaus savivaldybė pažadėjo pateikti visus duomenis, nors jie, mero teigimu, yra viešai prieinami savivaldybės atvirų duomenų sistemoje.
Vis dėlto sostinės savivaldybės vadovas pripažino pats sulaukęs klausimų dėl išlaidų už kurą ir pats, tačiau tikino esąs ramus dėl jų pagrįstumo. Praėjusią kadenciją jis buvo sostinės tarybos narys ir vicemeras.
„Man asmeniškai yra adresuoti keli klausimai dėl kuro naudojimo per kovidinį laikotarpį ir aš asmeniškai turiu atsakymus į šiuos klausimus. Tikrai nevažiavau į kitas savivaldybes, kai buvo tas draudžiama. Bet Vilniaus miesto politinė vadovybė tikrai per kovidą nesėdėjo namuose, o dirbo ir dar turbūt dirbo aktyviau, nei taikos sąlygomis“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Jis sako, kad sostinės savivaldybė pirmoji ėmėsi įvairių iniciatyvų siekiant suvaldyti pandemiją – steigė testavimo centrus, ėmėsi uždarinėti vaikų žaidimo aikšteles, dezinfekuoti laiptines, o tuo metu dirbo bei į įvairias vietas vyko ir visa politinė vadovybė.
„Visa politinė vadovybė dirbome ir aš tame tarpe naudojau asmeninį automobilį, nes visas mūsų parkas ir visi vairuotojai buvo skirti aptarnauti pirmiausia testavimo centrus, po to – skiepijimo centrus. Šioje vietoje, aišku, laikas bėgantis plauna atmintį. Bet man dėl savęs ramu“, – sakė jis.
Meras taip pat sako nemanantis, kad sąžiningai pareigas vykdę tarybos nariai turėtų būti viešai smerkiami dėl išlaidų. Kartu jis pripažino, kad paviešinti atvejai įvairiose šalies savivaldybėse, taip pat ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose, pakenks siekiant partijoms pritraukti naujų veidų.
„Nemanau, kad žmonės ar tarybos nariai, kurie sąžiningai vykdė pareigas ir pasinaudojo reglamentais, jiems įstatymo numatyta teise pasidengti išlaidas, susijusias su darbu, jei jie tą darė, dabar turėtų pasijausti kalti. Nes tas visuotinis kaltės primetimas, jis natūraliai atsiranda ir žiūrint į tai, kaip sunkiai sekasi pritraukti visuomenės aktyvistus dalyvauti rinkimuose, eiti į politiką, bendrai žiūrint, ši istorija nepadės siekti, kad politinė visuomenė taptų kokybiškesnė“, – kalbėjo meras.
A. Tapinui paskelbus apie Kauno savivaldybės tarybos narių išlaidas, kritikų dėmesio centre atsidūrė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, 2019–2020 metais gavusi 13,8 tūkst. eurų kompensacijoms už išlaidas.
Ministrę stojo ginti partijos vadovybė ir premjerė Ingrida Šimonytė – ji tvirtino tikinti J. Šiugždinienės paaiškinimais, jog išlaidos buvo pagrįstos, bei tikisi, kad tai įrodyti padės Kauno savivaldybės planuojamos paviešinti išlaidų ataskaitos.
V. Benkunskas taip pat teigė, kad laukia J. Šiugždinienės ataskaitų ir sako kol kas nematantis pagrindo abejoti ministre.
