Lietuva savo pirkimo neatšaukia, nors ir pasigirsta kalbų, kad ir mums reikėtų sekti estų pavyzdžiu. Bet iš tiesų estai seka mums iš paskos – Lietuva dar pernai nusprendė oro gynybai skirti pusę milijardo.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ukrainos karas nulėmė vadinamąją dronų revoliuciją, tad mokydamiesi iš tokio karo patirties, estai priėmė svarbų sprendimą. Estija planavo už pusę milijardo pirkti naujų, švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90.
Parašai dar nesudėti, vyksta derybos, o pirkime dalyvauja ir Lietuva bei dar kelios šalys. Tačiau būtent šį pirkimą estai ir stabdo. Nusprendė, kad pusę milijardo geriau skirs oro gynybos reikmėms, taip pat ir antidroninėms sistemoms.
„Kad neatsiliktume nuo karo Ukrainoje pamokų. Žinoma, turime pagerinti tiek oro gynybą, tiek ir savo regą bei klausą. Todėl šios sritys bus gerokai sustiprintos ateinančiais metais“, – teigia Estijos gynybos ministras Hanno’as Pevkuras.
Lietuva užsakymus tęs
Lietuva noro pirkti šias kovos mašinas neatsisako. Be to, vyksta ir vokiškų tankų pirkimas. Bet iš esmės estai priėmė sprendimą, kurį Lietuva padarė dar pernai rudenį. Tuomet mūsų politikai su kariškiais taip pat nusprendė, kad oro gynybos stiprinimui skirs pusę milijardo eurų.
„Užsakymai yra atlikti, dalis įrangos atvyko, mes ją integruojame, mokomės naudotis ir t. t. Kita dalis, tikimės, atvyks šiais metais, 2027 metais, 2028 metais, o iki 2030 metų yra tikslas sukurti visą detekcijos ekosistemą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos kariuomenė neseniai pranešė, kad gavo ir antrąją vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, užsakytos dar dvi. Šiemet turėtų būti pristatytos ir trumpojo nuotolio sistemos, sumontuotos ant visureigių.
Tiesa, estai neatsisako ir vadinamosios geležies. Sustabdę naujų kovos mašinų pirkimą, jie tiesiog skirs pinigų jau dabar turimoms CV90 mašinoms modernizuoti.
„Dronai papildo tankus, nes tam, kad aš galėčiau išlaisvinti vietovę, aš turėčiau perkelti karius. Perkelti karius, turėčiau juos vežti šarvuotoje transporto priemonėje.
Taip pat aš turėčiau turėti ugnies galią tam, kad naikinčiau priešo ugnies taškus. Taip pat tam, kad aš galėčiau judėti, man reikalingas didesnis kalibras, kuris judėtų dideliu greičiu. Tam reikalingi tankai“, – komentuoja atsargos majoras Darius Antanaitis.
Vien dronų – neužtenka
Šturmų metu ukrainiečiai naudoja ne tik dronus, bet ir kovos mašinas, tankus, neapsieina ir be pėstininkų judėjimo. Nors ukrainiečių tankistai pripažįsta – su dronų atsiradimu pasikeitė ir jų vaidmuo kare.
Tankams manevro laisvės suteikia ir prasti orai, kurie nėra palankūs dronams. O ir apskritai, anot ukrainiečių tankistų, tankų laidoti dar nereikėtų, jų mūšiuose dar reikės.
„Karyba labai panaši į mediciną – atsiranda naujas virusas ir tu turi surasti naują skiepą. Atsirado naujas skiepas, virusas mutuoja ir t. t. Taip pat panašiai ir mūšio erdvėje.
Jeigu aš randu priešo silpnąją pusę, aš išnaudoju ją. Tada priešas ją sustiprina, man vėl reikia ieškoti silpnos pusės, kad galėčiau jį sunaikinti“, – sako D. Antanaitis.
Lietuva planuoja pirkti apie šimtą CV90 mašinų, tai gali kainuoti virš milijardo. Nors sutartis dar nepasirašyta.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
