Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.
Ar Lietuvoje daugėja tikinčiųjų?
Iš ties žmonės eina į bažnyčią, tiki Dievu arba pradeda tikėti, jeigu anksčiau netikėjo. Ar jūs pastebite, kad bažnyčiose daugėja žmonių, tikinčių? Kokia situacija Lietuvoje?
A. Peškaitis: Neturiu sociologinių ir statistinių duomenų, bet aiškiai pastebiu augimą. Bernardinų bažnyčioje, akivaizdu, kad žmonių žymiai daugiau. Pavyzdžiui, paskutinis įvykis, jau tradicinis žinomas, piemenėlių mišios. Tai yra Kalėdų išvakarių, tiksliau Kalėdų mišios. Kaip Velyknaktis yra, taip ir Piemenėlių mišios. Žmonės realiai netilpo bažnyčioje. Aš net neatsimenu, kad taip kada nors yra buvę. Kurie atėjo vėliau, jie fiziškai netilpo ir stovėjo lauke.
Šitas žmonių pagausėjimas bent jau mūsų Bernardinų bažnyčioje (tikrai nežinau, kaip kitose) stebimas po pandemijos pabaigos arba visų apribojimų nuėmimo. Pandemija nebuvo pasibaigusi, bet apribojimai buvo panaikinti ir prasidėjo karas. Kai prasideda karas, yra toks posakis: „Kare nebūna netikinčių“. Pas mus, ačiū Dievui, karas neprasidėjo, tačiau žmonės pajuto didžiulį nerimą.
Tas nerimas, ne tik manau, bet ir žinau, kadangi tenka kalbėti su daugeliu žmonių, perauga į egzistencinį nerimą. Kai jau yra tas nerimo lygis, tenka ieškot ne paguodos, ne meditacijų kažkokių rytietiškų, tenka ieškot gelbėtojo. Bažnyčia liudija Kristų. Aš iš tikrųjų labai aiškiai matau, kaip nekeista man, net daugėja bažnytinių santuokų, nes jau ilgą laiką jų mažėjo. Dabar vėl po truputį auga.
Kaip Velykų laukia Europa?
Ar galima pasakyti, kad Europa dabar išgyvena ne tik politinę, bet ir didžiąją dvasinę savaitę? Kaip Velykų ir šios atgimimo šventės laukia kitos Europos šalys, o kaip laukia Lietuva? Gal galėtume palyginti?
P. Aleksandravičius: Kalbant apie Europą, iš tiesų reiktų kalbėti apie kiekvieną šalį atskirai, nes situacijos yra labai skirtingos, dinamikos, vietinės, nacionalinės bažnyčios yra ganėtinai skirtingos, veikiamos įvairių faktorių. Ypatingai visą pasaulį stebina iki šiol Prancūzijos atvejis. Prancūzija yra šalis, kurią aš pažįstu labai gerai. Aš ten esu gyvenęs, palaikau ryšius su daugybe žmonių.
Galima konstatuoti, kad ši šalis, apie Skandinaviją galima atskirai kalbėti, bet Vakarų Europoje būtent Prancūzija buvo labiausiai sekuliarizuota, joje klestėjo labai aršus taip vadinamasis laicizmas. Išpažinimą iš tiesų buvo stengiamasi kažkur sugrūsti į privačias zonas. Kaip tik šioje prancūzų visuomenėje, kurioje buvo ganėtinai populiarus ateizmas, šiuo metu galima konstatuoti ganėtinai įspūdingą krikščionybės sugrįžimą.
Taip pat ir liturginių praktikų pavidalu. Žmonės grįžta į bažnyčias. Praėjusiais metais didįjį šeštadienį, Velyknaktį buvo apkrikštyta 17 tūkst. žmonių, 10 tūkst. suaugusių ir 7 tūkst. vaikų. Kad suprastumėme, ką reiškia šitas skaičius, tai pasakysiu, kad 2024 metais tokių buvo dar dvigubai mažiau. Prieš dešimtmetį suaugusiųjų ir vaikų būdavo krikštijama 2-3 tūkst., daugiausiai 4 tūkst. žmonių didįjį šeštadienį. Šiais metais jau yra užsiregistravusių 20 tūkst. Augimo tendencija tęsiasi.
Dėl kokių priežasčių daugėja tikinčiųjų?
Kodėl daugėja žmonių, kurie eina link Dievo, kurie apsikrikštija? Ar čia yra kažkoks paaiškinimas?
P. Aleksandravičius: Yra labai įvairių aiškinimų, kadangi atrodo, kad yra labai įvairių priežasčių ir jos susidėjo į vieną vietą. Sociologai ir psichologai, apskritai socialinio ir religinio gyvenimo analitikai įžvelgia ne vieną priežastį, bet visą priežasčių spektrą. Aš galiu paminėti keletą iš jų.
Pirmiausia, šis krikščionybės atgimimas labai pastebimas tarp jaunimo. Jaunimas grįžta į bažnyčią, piligriminės jaunimo kelionės tampa vis įspūdingesnės. Pavyzdžiui, piligriminė kelionė į Šartrą praėjusiais metais sulaukė taip pat 20 tūkst. jaunuolių. Anksčiau būdavo du, tris kartus mažiau. Mokinių kelionė į Lurdą praeitais metais sulaukė virš 13 tūkst. jaunuolių. Tai yra rekordas nuo pat šių piligriminių kelionių, 1908 metais pradžios.
Kodėl tarp jaunimo? Čia paaiškinimai yra labai įdomūs. Pavyzdžiui, vieni sociologai tai aiškina mimetiniais mechanizmais. Mimetiniai mechanizmai reiškia, kad jie iš kažko ima pavyzdį. Čia yra labai įdomus dalykas. Mes žinome, kad Prancūzijoje yra labai aktyvi ir klesti musulmonų bendruomenė, bet musulmonai nesigėdija savo tikėjimo. Mokyklose, universitetuose, darbovietėse musulmonai meldžiasi ten pasitiesę kilimėlį. Valgyklose jie atsirinkinėja valgius, jie švenčia Ramadaną.
Kai kurių sociologų nuomone, čia veikia tie mimetiniai mechanizmai. Tai yra, prancūzų jaunuoliai stebi savo bendradarbius, bendraklasius, bendrakursius ir jiems tai imponuoja. Jie klausia, ar tikėjimas neduoda jėgos, neduoda energijos. Jie yra musulmonai, o kas aš esu toks? Tai pagimdė tam tikrą savirefleksiją apie savo tapatybę, apie savo šaknis ir tai pradeda duoti vaisių.
Kitas paaiškinimas yra bažnyčios priimti sprendimai apsivalyti nuo veidmainystės ir spręsti savo problemas. Tai yra piktnaudžiavimo, pedofilinio pobūdžio nusikaltimų bažnyčioje tyrimas. Kai buvo padaryta nepriklausoma komisija ir ištyrė situaciją Prancūzijoje, paaiškėjo, kad situacija yra ganėtinai liūdna, bet visa visuomenė pamatė, kad bažnyčia nori spręsti savo problemas.
Tai reiškia, kad bažnyčia atsisako to, ką galima laikyti veidmainyste, kad bažnyčia kitaip sakant yra rimta ir nuoširdi organizacija. Bažnyčios autoritetas po šio raporto, kuris jai buvo tikrai labai nepalankus, ėmė augti, nes žmonės pradėjo matyti, kad tai yra organizacija, kuri valo pati save. Taigi ja galima pasitikėti, ji atgavo savo dvasinį autoritetą.
O toliau yra visas spektras tokių dar fundamentalesnių priežasčių. Vakarų visuomenė buvo praradusi pastaraisiais dešimtmečiais solidžius dvasinio, psichologinio gyvenimo orientyrus. Dabar jau ateina tas laikas, kai žmonės pagaliau pripažino, kad mes neturime tų rimto, brandaus gyvenimo orientyrų.
Čia bažnyčios žodis vėl tampa girdimas. Be jokios abejonės veikia ir labai nerami geopolitinė pasaulio situacija. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Kai žmonės jaučiasi nesaugūs jie jau rimtai ieško vidinio saugumo garantijų ir čia bažnyčios balsas taip pat gauna autoritetą.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pinigai ,pinigai ,pinigai ir jokios pagarbos žmogui kuris atėjo pašventinti pav. druską ,vandenį ,...ir šventinto laukia namuose jo šeima ,o gaunasi kad sulaukė nedašventintų lauktuvių ?
O gal už tokį "darbą" galima ir aukų nedaduoti ar neduoti visai ?
