Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.
Kodėl lietuviai dažnai pereina prie anglų ar rusų kalbos?
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka paminėjo, kad vienas iš blogesnių tokių momentų, kad lietuviai jaučia tą baudžiauniškumą savo, ir todėl dažnai linkę nusileisti ir kalbėti angliškai arba rusiškai su atvykėliais. Kaip jūs galvojate, kodėl mes taip staigiai pereiname iš lietuvių kalbos, o kitą kartą net jos atsisakome ir pasirenkame jų kalbą?
V. Meiliūnaitė: Čia aš matyčiau bent kelis dalykus. Vienas dalykas, tai, ką ir ponas Audrius paminėjo, mūsų mąstymo struktūra. Maždaug kas 50 metų kokia nors svetima kariuomenė ima ir pereina per Lietuvą.
Jeigu pradėtume nuo XIX a. – caro kariuomenė, vienas sukilimas numalšinamas, antras sukilimas, rašto lotyniškais rašmenimis draudimas. I-asis pasaulinis karas, II-asis pasaulinis karas, atrodo tarpukariu Lietuva atsigauna, ir štai II-asis pasaulinis karas su visa skaudžia pokario istorija ir 50 metų okupacija. Aš manau, kad mes esame įvaldę tokį išgyvenimo mechanizmą.
Vienas labai išmintingas žmogus sakė: duokite lietuvių kalbai 200 metų ramybės, nes jos reikia, kad atsirastų savivertė, drąsa ir pajautimas, kokia ta kalba įdomi. Antras dalykas, mes palyginti neseniai atgavome nepriklausomybę. Ir dabar įsivaizduokime tą mūsų kalbą kaip 35 metų amžiaus žmogų. Žmogų, kuris savo paauglystėje staiga suprato, kad prieš jį atsiveria labai platus pasaulis, pasaulis, kalbantis visai kitomis kalbomis nei lietuvių, ir tam, kad jis pritaptų ten, jis palieka tą lietuvių kalbą namuose, susikrauna krepšį ir važiuoja į platųjį pasaulį laimės ieškoti – čia irgi tokia lietuviška tradicija, XX a. pradžioje turėjome tą patį ir štai tas jaunuolis, jis sąmoningai atsisako lietuvių kalbos, nes nori kažko daugiau.
Dabar, kai turime lietuvių kalbą ir lietuviškai kalbančią visuomenę jau tokią brandžią, 35 metų, mes grįžtame prie to, kad mes iš tikrųjų galime mokėti kelias kalbas. Ne tik lietuvių, bet ir užsienio, ne tik užsienio galime gerai mokėti, bet ir lietuvių kalba mums irgi svarbi ir štai dabar mes po truputį grįžtame prie savo orumo, kad lietuvių kalba yra svarbu.
Aš dažnokai pasitelkiu Eurovizijos pavyzdį – dainuojame angliškai kaip mokame Europai, sukeliame daug juoko, o dabar mes pradėjome dainuoti lietuviškai, nes ėmėme rodyti savo išskirtinumą. Juk kas yra mūsų vertė? Mūsų išskirtinumas, tai, kuo mes esame įdomūs pasauliui.
Štai pagaliau atėjo supratimas, kad mūsų kalba yra mūsų išskirtinumas, mūsų pridėtinė vertė, bet refleksas parodyti, kad tu moki kitų kalbų, parodyti, kad tu esi svetingas šeimininkas, jis yra išlikęs ir štai tas mitas, kad ta lietuvių kalba yra labai sunki, jis irgi kiša koją čia, nes tu nori padėti tam žmogui, atvažiavusiam į Lietuvą, jaustis gerai, ir kartais mes pamirštame, kad tas žmogus gali norėti išmokti lietuviškai ir jam reikia, kad tu su juo kalbėtum lietuviškai. Šito mes dar turime išmokti ir turime tą padaryti labai sąmoningai – jeigu mes norime lietuvių kalbos visur aplinkui, pirmiausia patys turime kalbėti lietuviškai.
Ar jaunimas ateityje išsaugos lietuvių kalbą?
O jeigu žvelgtume į ateitį, kaip jūs galvojate, po 5 ar 10 metų, kaip bus su jaunąja karta, nes išties dabar tiek daug anglų kalbos ir kitų kalbų, ar jie kalbės, ar jie išsaugos tą lietuvių kalbą ir kultūrą mūsų, ir norės puoselėti ją?
V. Meiliūnaitė: Aš manau, kad norės, ir man atrodo tas noras išsiskirti pasaulyje, jis yra vienas iš pagrindinių variklių, kodėl ta lietuvių kalba jiems yra svarbi. Visai neseniai teko dalyvauti vienoje diskusijoje, kur moderatorius taip gana provokuodamas klausė: o jūs manote, kad jaunimas taip gerai moka angliškai? Ar gera anglų kalba jie šneka? Aišku, visur yra visko, bet mūsų jaunimas grįžta prie šaknų, grįžta prie savęs ir pasižiūri, kad tai, ką mes turime, nėra taip ir blogai.
Kur mano galva slypi labai didelis pavojus – mes turime labai daug programėlių, labai daug patrauklaus turinio anglų kalba. Taip, dabar pradeda rastis laidos lietuviškai, skirtos būtent jaunimui, ir tam jaunimui, kuriam ankstyvoji paauglystė, maždaug apie 10 metų. Šitiems žmonėms atsiranda patrauklaus turinio lietuviškai, nes mes jiems turime parodyti, kad lietuviškai irgi gali būti įdomu.
Gal mes nelabai mokame tą padaryti, gal mums iš tikro reikia daugiau patirties ir daugiau akcento būtent į tą jaunąją kartą. Mes kartais įtikinėjame, kad lietuvių kalbos reikia, kad ji svarbi, bet dirbame su suaugusiais žmonėmis, su žmonėmis, kurie jau turi nuostatas. Mano galva, reikia akcentą kelti į jaunimą, į mokinius ir jiems rodyti, kad taip, mokėti puikiai anglų kalbą reikia, nes tu vis tiek gyveni daugiakalbiame pasaulyje, bet jeigu tu pradedi ieškoti, kas tu esi, ir kokia kalba tau lengviausia kalbėti, tai turėtų būti lietuvių kalba, ir čia mes grįžtame prie šeimos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
