Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Vyčiu Jurkoniu.
Baltarusijos režimo grėsmė Lietuvai: ar keičiasi tik retorika?
Ar yra pagrindo trinti žodį „grėsmė“ šalia žodžių „Baltarusijos režimas“ ir „Astravo atominė elektrinė“?
V. Jurkonis: Manau, kad žodžių trinti nereikėtų, bent jau suprasti tą ir suvokti tikrai būtina dėl to, kad grėsmė iš principo niekur nedingo. Tol, kol yra neatskaitingas Baltarusijos režimas, grėsmės išlieka.
Ar tai reiškia, kad kažkaip norima švelninti toną? Tikriausiai taip, atliepti Vašingtono politiką, kuri irgi, man atrodo, šiek tiek interpretuojama tarsi dialogas. Nėra ten dialogo, yra kažkoks kontaktas, yra tam tikrų rezultatų, kuomet mes kalbame apie dalį paleistų politinių kalinių, bet kur kas reikšmingesnė dalis vis dar yra įkalinti.
Plius, atsiranda nauji politiniai kaliniai, taip kad kalbėti apie kažkokį didelį rezultatyvumą ar kažkokį poveikį, deja, negalime. Yra bandymų kalbėti iš Berlyno, yra bandymų kalbėti iš Paryžiaus, kaip mes matėme, bet didžiąja dalimi tai yra ta humanitarinė linija, bandant gelbėti žmones, ir tas yra pagirtina, bet, kuomet mes kalbame apie grėsmes, hibridines grėsmes, apie karą Ukrainoje, mes tą matome labai aiškiai, ir Kyjivas irgi tą pabrėžia, kad, deja, grėsmės ir Baltarusijos režimo bendradarbiavimas su Kremliumi išlieka labai aukštame lygyje.
Ar Lietuva švelnina poziciją Baltarusijos atžvilgiu?
Ar jus nustebino tokie pokyčiai Vyriausybės programoje – ypač dėl Rusijos ir Baltarusijos įvardijimo bei izoliacijos politikos pakeitimų? Kaip tai vertinate?
V. Jurkonis: Kaip ir minėjau, prielaidų kažkaip milžiniškiems pokyčiams tikrai nėra. Matyti, kad yra tam tikri lūkesčiai, kur galbūt tai bus kažkiek išgirsta, galbūt Vašingtone, galbūt Berlyne, galbūt Minske, bet užtenka pasikalbėti su tarptautiniais partneriais, ir tarptautiniai partneriai sakys, kad štai nuvyksta kokia nors delegacija į Minską, ir dažniausiai yra ne kažkoks pokytis ar poveikis, o vėl koks nors incidentas, kažkokia provokacija, kažkoks vėl aštresnis pasisakymas iš Aliaksandro Lukašenkos pusės.
Reikia pasakyti, kad matėme ir Vašingtono lygiai taip pat, kad visos tos pastangos gegužės mėnesį, esu įsitikinęs, ne dėl Vašingtono, o būtent dėl Minsko veiksmų ir ambicijų, šiek tiek pristojo. Ar mes patys kažkaip galėtume veikti taip pavieniui ir kažkaip keisti? Nes keičiasi, matome, žodžiai, retorika švelnėja, bet rezultato iš tikrųjų tai nematome, reikia žiūrėti, kokie bus realūs veiksmai.
Aliaksandro Lukašenkos režimas iš tikrųjų įvairiais lygmenimis bando vis kažkaip kalti tokį pleištą, rodyti Lietuvą kaip nebendradarbiaujančią, bet šiaip kamuoliuką reikia permesti į kitą pusę. Nebendradarbiaujantis yra Baltarusijos režimas, neatskaitingas yra Baltarusijos režimas, priešiškas yra Baltarusijos režimas, ir visų priežasčių, kodėl tokia yra situacija, reikėtų ieškoti Minsko pusėje, o ne Lietuvoje. Aš manau, kad tikrai girdime balsus ir Klaipėdoje, ir tam tikrose politinėse grupėse, kurie norėtų matyti prieš 20-uosius metus buvusius santykius: ekonomika, Pramonininkų konfederacija susitinka, verslas bendradarbiauja ir taip toliau, ir panašiai, bet reikia turbūt pabrėžti, kad vyksta karas prieš Ukrainą, ir tai yra milžiniškas pokytis, dėl kurio labai reikalinga aiški pozicija ir Minske – kurioje pusėje esate.
Mes matome, kad jeigu tą gali padaryti Jerevanas, tikriausiai gali padaryti ir Minskas, bet tai yra politinės valios stoka žengti taip atsargiai žingsniukais, nes, suprantama, yra visa to kaina, o šiuo atveju, kuomet mes kalbame apie Lietuvą, vis dėlto mus reikėtų matyti kaip komandos žaidėją, ir yra Europos Sąjungos sankcijos, kurios yra įvestos iki vasario mėnesio mažiausiai, ir to mums pridera laikytis, ir jokiu būdu neardyti to audinio, kuris buvo gana sunkiomis pastangomis pasiektas. Taip kad kol kas prielaidų pokyčiams nėra.
Aš matau, kad Baltarusijos režimas labai nori susitikti dvišaliu lygmeniu, pakankamai aukštu lygmeniu, bet tam reikia būti pasiruošus, žinoti, apie ką kalbame, ko reikalaujame. Nes mažų mažiausiai kabo milžiniška byla prieš Lietuvą, arbitražas – „Belaruskalij“. Čia vienašališkas turėtų būti sprendimas iš Baltarusijos pusės tiesiog nutraukti tą bylą.
Yra kitų klausimų, kurie Baltarusijos režimui nieko nekainuoja, bet kainuoja Baltarusijos žmonėms – tai grąžinti konsulines paslaugas ir taip toliau, ir panašiai. Kol tokių dalykų nėra, man atrodo, iš viso kažkaip atrodo kaip tam tikras pasimetimas, kodėl reikėtų kažkaip stengtis eiti į kontaktą, kuomet Baltarusijos pusė iš tikrųjų, išskyrus spaudimą ir agresyvius veiksmus, nerodo jokių signalų, kad jie nori to kontakto.
Maža to, mes atsimename, kad, kuomet verslai susitikdavo ir panašiai, būdavo tokie gana keisti vizito personalo žmonės, ten žinomi tokie ir buvę kriminalinio pasaulio veikėjai. Matome mes tų asmenų kontaktus ir Lietuvos politinėje padangėje, taip kad tas bendradarbiavimas su Baltarusijos režimu ar gilesni ekonominiai ryšiai iš karto keliomis raudonomis vėliavomis kyla.
Apie tai, kokią įtaką tie verslai gali daryti Lietuvos politinei atmosferai, politinei sistemai, ir kaip tam tikri žmonės, kurie, nėra paslaptis Baltarusijos režimo uždarumas ir kleptokratiniai ryšiai, ir ryšiai su Kremliumi, kaip visa tai gali ateiti kitu galu Lietuvos politinei sistemai, įtakoms tam tikroms, ir aš manau, kad čia ir mūsų nacionalinio saugumo interesas.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
