Vyriausybėje ekonomikos ministru dirbęs Vytas Navickas teigė, kad kasmet susitikdavo su K. Prunskiene, dažniausiai apie jos gimtadienį.
„Mes kiekvienais metais stengdavomės susitikti, o dažniausiai, žinoma, per jos gimtadienį – vasario 26-ąją.
Kadangi Kazimiros gimtadienis čia pat, mes stengdavomės tokiu laiku, pasiderinę laiką, vis kažkokiu būdu susitikti – ar čia Vilniuje, ar jos tėviškėje Kupiškio rajone“, – komentavo jis.
„Tas mūsų bendravimas visą laiką tęsėsi, netgi jai pačiai sunkiai sergant. Tai taip pat vyko iki pat paskutinių metų.
Šiemet mes buvome susitikę, ir vis pavykdavo pasiderinti su jos dukromis, su sūnumi – kada galima, kada jai nesunku susitikti. Tuomet ir bendraudavome“, – toliau tęsė V. Navickas.
Pasak politiko, K. Prunskienė nešė inovatyvumą kartu su savimi.
„Ji nešė inovatyvumą į mūsų Vyriausybę. Ji sugebėjo suburti, bet ne tik problemų sprendimui bet ir papildomam darbui.
Mes dirbdavome ir šeštadieniais, pavadindami tai darbo dieną, ir nuo 11 iki 6 vakaro tuos visus aštuonis mėnesius mūsų darbas tęsdavosi šešias darbo dienas, o ne penkias“, – dalijosi jis.
Paklaustas, apie KGB ir K. Prunskienės sąsajas, V. Navickas įvertino, kad tai netgi galėjo pakenkti buvusios premjerės sveikatai.
„Jai sveikatos tie dalykai atėmė daug, tai tęsėsi ilgą laiką. Žmogiška prasme, reikia tik užjausti, kad toks buvo laikotarpis ir teko gal ir nepagrįstai nukentėti“, – kalbėjo jis.
Apie Prunskienę prakalbo Sinkevičius
Trečiadienį atsisveikinti atvykęs ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad iš K. Prunskienės Vyriausybės jo Ministrų kabinetas gali pasimokyti nuoširdaus darbo bei atsakingumo.
„Tada reikėjo kurti valstybę, padėti jai pamatus, kurti institucijas, tai yra iš to, kas buvo, iš šalį mylinčių, patriotiškų žmonių.
Tas laikotarpis tikrai buvo sudėtingas ir aš manau, kad ko galima tikrai pasimokyti, tai to nuoširdaus darbo, atsakingumo ir (reikia – BNS) perimti tą palikimą, tą valstybę lipdyti, nes tas procesas, matyt, valstybės kūrimo, jos raidos, jis niekada nesibaigia“, – Vilniuje žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Jis buvo pradėtas atkūrus ją, Kazimiros Danutės Prunskienės, pirmosios premjerės, bet jis tęsiasi, kažką paveldi, kažką perduodi. Turbūt labai reikšminga, kai perduodi sustiprėjusią šalį, sustiprėjusią valstybę, ir yra kuo pasididžiuoti“, – tikino jis.
Ne vienerius metus su K. Prunskiene dirbęs signataras Česlovas Juršėnas pasakojo prisimenantis ją kaip aktyvią ir rimtą ekonomikos specialistę. Politikė bendražygių taip pat buvo vadinama „gintarine ledi“.
„Su K. Prunskiene mes buvome pažįstami nuo 1988 metų, kai buvo sutvertas Sąjūdis ir ji pradėjo reikštis. (…) Ją aš prisimenu visų pirma kaip labai aktyvią, labai rimtą ekonomikos specialistę, kuri dar anais tarybiniais laikais siekė, kaip tada buvo sakoma, ekonominio savarankiškumo Tarybų Sąjungoje.
O paskui aktyviai įsijungė į visą revoliucinį išsivadavimo judėjimą ir buvo viena ryškiausių žvaigždžių, nes prie visų jos pliusų ji dar buvo daili dama su labai gražia šypsena, kurią aš vadinau, ir kiti vadino, gintarine (…), su kuria ji užkariavo ir Vakarus, kai 1990-ųjų pavasarį išvyko į didžiulę kelionę po pagrindines Vakarų valstybes“, – žurnalistams trečiadienį pasakojo Č. Juršėnas.
„Kazimira yra tikrai tų pirmųjų virsmo metų viena ryškiausių žvaigždžių, ir tokia ji liko mano atmintyje“, – pabrėžė jis.
Pagerbti Prunskienės atvyko būrys Vyriausybės atstovų
Pagerbti K. Prunskienės atvyko gausus būrys Vyriausybės atstovų: Inga Ruginienė, Kęstutis Budrys, Taurimas Valys, Robertas Kaunas ir kt.
Bažnyčios viduje padėta daug baltų gėlių, urną saugo garbės sargyba – ceremoniškai pasipuošę karininkai.
Šiuo metu politikai gali ateiti padėti gėles, o rytoj nuo ryto atsisveikinti galės likusieji visuomenės nariai. Nuo pietų urna bus palydėta į Antakalnio kapines.
Šalia šv. Jonų bažnyčios buvęs pramonės ministras Albertas Sinevičius žurnalistams kiek pesimistiškiau pasisakė apie K. Prunskienę.
„Negražiai gal pasakysiu, bet toks retas atvejis, kai gali sakyti: „Ačiū Dievui, išėjo“, – kalbėjo jis.
Juršėnas: „Viena ryškiausių to meto žvaigždžių“
Politikas ir signataras Česlovas Juršėnas K. Prunskienę prisimenama kaip aktyvią ekonomistę, prisidėjusią tiek prie ekonominio savarankiškumo idėjų, tiek prie Lietuvos nepriklausomybės siekio.
„Aš ją, visų pirma, prisimenu kaip labai aktyvią ir labai rimtą ekonomikos specialistę, kuri dar tarybiniais laikais siekė to, kas tada buvo vadinama ekonominiu savarankiškumu Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Vėliau ji aktyviai įsijungė į visą revoliucinį Lietuvos išsivadavimo judėjimą“, – prisiminė gražiais žodžiais jis.
„Ji buvo viena ryškiausių to meto žvaigždžių, o prie visų jos privalumų dar prisidėjo ir labai graži šypsena.
Aš ją vadinau, ir kiti vadino, gintarine šypsena – ne gumine, kaip sakydavo apie kai kuriuos amerikiečių politikus, o būtent gintarine. Su ta šypsena ji užkariavo ir Vakarus“, – toliau tęsė Č. Juršėnas.
Lietuvos politikos veikėja, ekonomikos mokslų daktarė K. Prunskienė 1990–1991 m. buvo pirmoji ministrė pirmininkė po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Aktyviai politikoje K. Prunskienė veikė ir 1996–2008 metais, jis buvusi Seimo narė, 2004–2008 m. dviejose Vyriausybėje vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
2012 m. vasarį K. Prunskienę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.
Visuomenei trečiadienį atsisveikinant su praėjusią savaitę mirusia pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere K. Prunskiene, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog atsiminsiąs ją kaip lyderę, kuri uždegė dirbti Lietuvai.
„Ji nebuvo viršininkė. Ji buvo lyderė, šauklė, telkėja, kuri uždegė visus dirbti Lietuvai. Ji kiekvieną iš mūsų pirmos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narį vadindavo savo srities premjeru. Ji kvietė, iš tikrųjų, kiekvienam rodyti iniciatyvą, labai stipriai palaikydavo tas iniciatyvas. Buvo labai demokratinės lyderystės žmogus“, – žurnalistams sakė velionės pagerbti atvykęs parlamento vadovas.
„Ji telkė mus dirbti čia, Lietuvoje, ir ji nešė Lietuvos vardą per pasaulį. Kai nebuvo lengva peržengti, išeiti į tarptautines organizacijas, susitikti su kitų šalių lyderiais, ji savo tokiu profesionalumu, energija, iš tikrųjų, pralaužė tuos ledus vykdama, susitikinėdama su kitų šalių lyderiais ir nešdama tą laisvos Lietuvos vardą“, – kalbėjo jis.
Liepos 30-ąją iškeliavo Anapilin
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad liepos 30-oji į Lietuvos istoriją įrašyta kaip diena, kai eidama 84 metus Anapilin iškeliavo K. Prunskienė. Taip pat buvo pranešta apie tai, kad jos garbei vyks valstybinės laidotuvės, o politikė bus palaidota Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Visai netrukusį paskutiniąją kelionę bus palydėta K. Prunskienė, tad naujienų portalas tv3.lt skaitytojams parengė pokalbį su etiketo žinovu, Seimo nariu Arminu Lydeka apie tai, ką svarbu žinoti ruošiantis valstybinėms laidotuvėms.
Pokalbio metu buvo aptarti svarbiausi klausimai – kas pirmieji atsisveikina su velione, kaip apsirengti į laidotuves, kokias gėles pageidaujama atnešti bei ar etiška filmuoti arba fotografuoti atsisveikinimą.
Valstybinės laidotuvės rengiamos pagal protokolą
Pirmiausia, svarbu paaiškinti tai, kad valstybinių laidotuvių metu visą finansinę naštą nuo artimųjų pečių nuima valstybė.
Dėl to šiose laidotuvėse yra kur kas mažiau papročių, religinių apeigų, šeimos įpročių, o vadovaujamasi griežtų protokolu.
„Valstybinės laidotuvės turi tam tikrus protokolinius rėmus, kurių privalo laikytis visi jose dalyvaujantieji.
Laidotuvių eiga ir scenarijus rūpinasi valstybės sudaryta komisija, kuri numato laidotuvių eigą, detalių ir elementų seką“, – apie tokius atsisveikinimus pasakojo etiketo žinovas.
Jis taip pat nurodė, kad valstybinėse laidotuvėse lieka labai mažai erdvės interpretacijoms. Jų metu esti valstybės numatyti elementai, kurie demonstruoja mirusiojo žmogaus išskirtinumą. Pašnekovas paaiškino, kad jų metu yra parodoma, kiek daug velionis nusipelnė savo kraštui.
Gėlių klausimas valstybinėse laidotuvėse
Pasidomėjus, ką pravartu žinoti kiekvienam prieš vykstant į tokio pobūdžio atsisveikinimą, A. Lydeka nurodė, kad pirmiausia – tai gėlių klausimas.
Pasak jo, įprastose laidotuvėse yra priimtina atsinešti vainikus, glėbius gėlių, vis tik valstybinėse laidotuvėse tam yra protokolas.
„Valstybinių laidotuvių metu svarbu atsižvelgti į pageidavimą nenešti įvairių gedulingų puokščių, krepšelių ar vainikų, nes gėlės ir vainikai šiuo atveju yra protokoliškai reglamentuojami.
Paprastai privatus asmuo, atėjęs atsisveikinti su mirusiuoju, neša vieną ar du baltų gėlių žiedus. Jokių puokščių, gedulingų krepšelių ar vainikų nešama nebūna, nes vainikai yra griežtai reglamentuoti“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, vainikai, gedulingi krepšeliai ir kiti atributai dažniausiai teikiami tam tikrų institucijų arba pareigūnų vardu, pavyzdžiui, Prezidento, Vyriausybės, mero ar kitų valstybinių institucijų. Dėl to privatūs asmenys yra prašomi atnešti tik pavienes gėles.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
