Apie tai, kaip neprarasti jums priklausančių pinigų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė ir advokatų profesinės bendrijos AVOCAD nekilnojamojo turto teisės ekspertas Laurynas Staniulis.
Per pastarąsias savaites iš trijų gyventojų buvo išviliota virš 50 tūkst. eurų, iš dviejų moterų ir įmonės sąskaitų – 55 tūkst. eurų, o iš kitų keturių asmenų – per 21 tūkst. eurų. Rusakalbiai sukčiai pasisavino apie 25 tūkst. eurų. Policijos duomenys rodo, kad tokių atvejų daugėja, o aukomis tampa net finansiškai raštingi žmonės. Gerbiama Viktorija, ką rodo ši tendencija?
V. Dičpinigaitienė: Skaitmeninė aplinka, ypač po pandemijos, kai mes persikėlėme į skaitmeninę erdvę, sudarė sąlygas sukčiams tuo pasinaudoti. Papildant jūsų skaičius, didžiausia mano matyta suma buvo iš kauniečio išvilioti 700 tūkst. eurų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skelbia statistiką, kad jei 2020 metais iš gyventojų būdavo išviliojama apie milijoną eurų, tai pernai ši suma siekė jau 20 mln. eurų, o šiais metais per tris pirmus ketvirčius išviliota 16 mln. eurų. Skaičiai yra milžiniški, atakų kasmet daugėja.
Girdime, kad, atsiradus dirbtiniam intelektui, sukčiai gavo palankią terpę veikti dar aktyviau. Kokios sukčiavimo gudrybės pasitelkiamos dažniausiai?
V. Dičpinigaitienė: Įprastai išskirtume keturias pagrindines grupes, pirmoji – duomenų viliojimas – bandoma išvilioti duomenis per SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Dažnai apsimetama institucijomis: „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija, policija. Bandoma žmogų priversti veikti greitai – jis išgąsdinamas arba sukeliamas didelis susidomėjimas. Atiduoti duomenys yra tarsi raktas nuo namų, kuriuose sukčius vėliau daro ką nori.
Antrasis tipas – investicinis sukčiavimas. Nors atvejų skaičius mažesnis nei duomenų viliojimo, vidutinė išviliota suma yra kur kas didesnė. Jei duomenų viliojimo atveju prarandami keli šimtai eurų, tai investicinio sukčiavimo atveju – keli tūkstančiai. Čia su žmogumi dirbama asmeniškai: įtikina investuoti, sukuria netikras svetaines, kurios labai panašios į tikras, rodo augantį pelną. Bendravimas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelerių metų, kol žmogus galiausiai supranta apgavystę.
Trečiasis būdas – romantinis sukčiavimas. Istorijų girdime daug, bet sunku pasakyti tikrąjį jų mastą, nes žmonėms būna gėda prisipažinti. Viena kurioziškiausių istorijų: Japonijoje moteris patikėjo, kad susirašinėja su rusų astronautu, kuris nori pas ją nusileisti raketa ir ją vesti. Moteris prarado 50 tūkst. eurų.
Ketvirtasis būdas – pinigų mulai. Žmonės, siekdami uždirbti, įtraukiami į pinigų plovimo schemas per savo asmenines sąskaitas. Tai gali pasibaigti baudžiamąja atsakomybe, taip pat išskirčiau telefoninį sukčiavimą, kur prarandami ir duomenys, ir pinigai.
Gerbiamas Laurynai, vertinant teisminę praktiką, ar dažnai žmonės išdrįsta kreiptis į teisininkus?
L. Staniulis: Pagrindinė problema yra ta, kad nuo sukčių dažniausiai nukenčia socialiai pažeidžiami žmonės. Čia atsiranda paradoksas: žmogus, kurio finansinė padėtis ir taip sunki, nukentėjęs nuo sukčių nebeturi resursų kreiptis į teisininkus profesionalios pagalbos ir galimybės investuoti į ginčą tampa labai ribotos.
Paprastai jie kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kurios po poros mėnesių atsako, kad įtariamieji nenustatyti ir tyrimas sustabdomas. Finansų įstaigos dažniausiai atsako šabloniškai: „Patys esate kalti, nes atidavėte duomenis“. Mano požiūriu, galimybės atgauti pinigus iš finansų įstaigos, kuri turėjo užtikrinti lėšų saugumą, yra neblogos, tačiau tai reikalauja laiko ir finansinių išteklių.
Kokių įrodymų reikia, kad būtų pradėtas teisinis procesas?
L. Staniulis: Procesui pradėti užtenka paties pinigų nurašymo fakto arba pareiškimo policijai. Paties žmogaus galimybės surinkti įrodymus yra ribotos, nes jis mato tik dalį duomenų – SMS žinutę, laišką ar susirašinėjimą. Nustatyti, iš kur ir kaip tie duomenys buvo siųsti, gali tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turintys tam technines ir teisines galimybes.
Ar yra tam tikrų raktažodžių ar požymių, kurie leistų gyventojams atpažinti sukčius?
V. Dičpinigaitienė: Kalbant apie telefoninį sukčiavimą, dažnas požymis – rusų kalba. Nors dirbtinis intelektas jau leidžia pokalbį pradėti lietuviškai, vėliau vis tiek pereinama prie rusų kalbos. Sukčiai yra puikūs psichologai, jie stengiasi užliūliuoti budrumą. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, nutraukite pokalbį.
Svarbu atminti: jokios oficialios institucijos – „VMI“, „Sodra“, bankai ar policija – niekada neprašys jūsų PIN kodų ar banko sąskaitų likučių, jie niekada neskubins jūsų pateikti duomenų. Jei gaunate pranešimą apie gresiančią baudą ar areštuojamą sąskaitą, neskubėkite reaguoti per gautą nuorodą – patys susiraskite oficialius institucijos kontaktus ir pasiteiraukite, ar į jus tikrai buvo kreiptasi, nebijokite klausti. Nėra gėda pakliūti į pinkles – tai gali nutikti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo.
Kalbant apie antrąją pensijų pakopą, finansų įstaigos jau įspėja apie sukčių bandymus pasinaudoti gyventojų patiklumu. Kokios rizikos čia pastebimos?
V. Dičpinigaitienė: Išskirčiau du dalykus, pirmiausia – duomenų saugumas. Sukčiai gali išvilioti duomenis, bet jais pasinaudoti ne iš karto. Jei įtariate, kad suvedėte savo duomenis įtartinoje svetainėje, nelaukite, kol dings pinigai – susisiekite su banku, pasikeiskite slaptažodžius ir korteles.
Antra – netikri investiciniai pasiūlymai. Sukčiai siūlo „pelningiau įdarbinti“ pensijų lėšas. Reikia suprasti: nėra grąžos be rizikos. Pažadai apie 100 proc. grąžą per mėnesį yra nerealūs. Lietuvos bankas skelbia oficialų finansų rinkos dalyvių sąrašą – visada patikrinkite, ar įmonė, siūlanti paslaugas, turi tam teisę. Svarbiausia – nelikite vieni, pasitarkite su artimaisiais arba oficialiais konsultantais. Sukčiai stengiasi uždaryti auką informaciniame burbule, kad ji nebendrautų su niekuo kitu.
Kokie būtų patys svarbiausi patarimai gyventojams?
V. Dičpinigaitienė: Pirmiausia, neskubėti. Jei gavote žinutę ar skambutį, neskubėkite reaguoti. Patariu informaciją peržiūrėti ramiai, susikaupus, o ne pakeliui kažkur skubant.
Antra, visada tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose, budrumas yra jūsų didžiausia apsauga. Jei jau pakliuvote į pinkles – nedelsdami junkitės prie banko, blokuokite korteles, skambinkite bankui ir policijai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
