Atsakė, ar Trumpas pasiekė „triuškinamą“ pergalę prieš Iraną – 1 klausimas neramina iki šiol

Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“.

+12

Ar JAV laimėjo prieš Iraną?

D. Trumpas pranešė apie Jungtinių Valstijų pergalę prieš Iraną. Ar yra pagrindo jam kalbėti apie pergalę? 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kol Trumpas buvo įnikęs į Iraną, Putinas susirado naują strateginį draugą

Po paliaubų Irane – Ukrainos prašymas JAV

Slapti rašteliai, kurjeriai ir sumaištis: paaiškėjo, kaip vyko JAV ir Irano derybos

Trumpalaikėje perspektyvoje – galbūt. Vien iš informacinio triukšmo ar vykstančios trumpalaikės politikos konteksto galima taip teigti. Tačiau, jeigu pasižiūrėtume, ką turime šiandien, kyla nemažai abejonių. Pirmiausia, mes nežinome, kuo baigsis tolimesnės derybos, todėl reikia žiūrėti į faktus. 

Žiniasklaidoje skelbiama apie 10 punktų planą, kurį pateikė Teherano režimas. Jo turinys nėra iki galo aiškus, nes skirtingos žiniasklaidos priemonės pateikia skirtingas detales. Tikėtina, kad viską lems artimiausios dvi savaitės ir derybos. Tačiau pats faktas, kad pateiktas daugiau ar mažiau maksimalistinis planas, o D. Trumpas po stiprių grasinimų sutiko su dviejų savaičių paliaubų pauze, rodo, kad tai nėra tvirta D. Trumpo pergalė.

Irano karinės pajėgos nėra taip sunaikintos, kaip ne kartą buvo teigiama. Iranas išlaikė galimybę smūgiuoti raketomis Izraeliui, taip pat kontroliuoti Hormūzo sąsiaurį ir atakuoti dronais aplinkines valstybes. Irano branduolinė programa taip pat nėra sunaikinta – prisodrintas uranas tebėra Irane, programą galima toliau vystyti.

Vertinant iš karinės perspektyvos, reikia suprasti, kad vien oro smūgiais, kad ir kokie galingi jie būtų, neįmanoma visiškai sunaikinti valstybės karinių pajėgumų. Akivaizdu, kad Irano režimas tokiam scenarijui ruošėsi. Turėjome neseniai 12 dienų karą – tai rodo, kad buvo laiko pasiruošti. 

Irano galimybės smogti kaimyninėms Persijos įlankos valstybėms ir Izraeliui tikrai sumažėjo, tačiau jos nėra visiškai sunaikintos. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad sunaikinta apie 10 procentų pajėgumų – pirmiausia raketų paleidimo įrenginių ir amunicijos.

Ar įmanoma antžeminė operacija Irane?

Per 12 dienų karą buvo skelbta, kad branduolinė programa yra sunaikinta. Tačiau dažnai tokie pareiškimai vėliau nepasitvirtina – po metų gali paaiškėti, kad programa nebuvo visiškai sunaikinta. 

Sunku tiksliai įvertinti, kas nutiko maždaug 450 kg 60 proc. prisodrinto urano, tačiau tikėtina, kad tai yra režimo prioritetas. Jei taip, buvo dedamos visos pastangos jį paslėpti ir apsaugoti. Tikėtina, kad jis yra užverstas, kas gali sulėtinti prieigą, tačiau tai nereiškia, kad jis sunaikintas. Tačiau sodrinimo atnaujinimas iki 90 proc. lygio, reikalingo branduoliniam ginklui, pareikalaus laiko ir pastangų. 

Jeigu derybos bus nesėkmingos ir D. Trumpas vėl grįš prie griežtos retorikos ar karinių veiksmų, kyla klausimas – ar įmanoma antžeminė operacija ir ko ja būtų siekiama? 

Antžeminė operacija mažai tikėtina. Nors reikia įvertinti JAV prezidento neprognozuojamumą, nemanau, kad būtų tikslinga pradėti plataus masto operaciją sausumoje. Galima kalbėti nebent apie riboto masto, tikslines operacijas, pavyzdžiui, desantą. Strateginiu požiūriu svarbiau būtų kontroliuoti Hormūzo sąsiaurį ar tam tikras salas prie jo, arba, jei būtų žinoma tiksli prisodrinto urano vieta, bandyti jį perimti.

Vis dėlto, grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar D. Trumpas ryžtųsi atnaujinti karinius veiksmus, jei derybos žlugtų – manau, kad ne. Reikia įvertinti ir Kinijos faktorių. Kinija yra didelis žaidėjas regione: jai svarbus tiek geopolitinis stabilumas, tiek energetinių išteklių tiekimas, tiek prekyba. „Vieno diržo, vieno kelio“ politika taip pat eina per šį regioną. 

Įvertinus visus šiuos veiksnius, tikėtina, kad D. Trumpas nesiryš atnaujinti karo. Jam svarbu išsaugoti politinį veidą – jis jau dabar skelbia apie „100 proc. pergalę“. Tai gali daryti, tačiau jam svarbiau išlaikyti šį naratyvą nei imtis tolesnės eskalacijos.

Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.