Atsakė, ar Lietuva į Ukrainą siųs savo karius: „Nebus taip, kad stovėsime pavėsyje“

Europos šalių kariai netrukus iš poligonų gali persikelti arčiau realaus karo – į Ukrainą. Apie tai vis dažniau kalba didžiųjų Europos šalių lyderiai, tą patį jiems kartoja ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šakalienė: KAM audito duomenų atskleidimas padėtų nedraugiškų valstybių institucijoms

Kasčiūnas nepritaria KAM audito išvadų įslaptinimui

Buvęs Trumpo specialusis pasiuntinys: 2027 metai mums visiems gali būti labai pavojingi, ir štai kodėl

Dėl karių siuntimo gali tekti apsispręsti ir Lietuvai. Juolab, kad mes esame vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

„Jeigu mes norime laisvos, nepriklausomos valstybingumą išsaugojusios Ukrainos – mes privalome tai svarstyti. Nebus taip, kad pastovėsime pavėsyje, o kažkas kitas už mus sutvarkys reikalą. Tai yra ir mūsų saugumo dalis“, – teigia buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Premjeras Gintautas Paluckas viešai leistis į tokias kalbas nenori. Tačiau prasidėjusios derybos tarp Rusijos ir Jungtinių valstijų aiškiai rodo, kad judama paliaubų susitarimo link. TV3 žiniomis, mūsų vadovai ir kariškiai jau svarsto, kaip reikės elgtis Lietuvai.

„Pirmiausia reikia labai rimtai įsivertinti, koks būtų mandatas, ką veiktų tos pajėgos, nes turbūt visi suprantame, kad Rusija laikytis tarptautinio susitarimų ir įsipareigojimų, dar iki šiol niekada nesugebėjo, tai nelabai turime vilčių, kad sugebės“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Būtent aplinkybės šiuo metu ir yra pagrindinis klausimas. Kur bus europiečiai kariai, kokį užnugarį turės, ką Ukrainoje jie veiktų. Galiausiai, koks būtų JAV vaidmuo, mat Trumpas yra sakęs, kad amerikiečių karių siųsti į Ukrainą neketina. 

„Turi būti būtinai JAV reali parama. Nes, jeigu ugnies nutraukimo atveju, jeigu paliaubų atveju, pirmą kartą, kai būtų pažeistas ugnies nutraukimo susitarimas, nesugebėtų sureaguoti vakarų pajėgos, tai pasekmės būtų katastrofiškos“, – sako D. Šakalienė.

Jei siųstų karius, skaičius neviršytų kelių šimtų

Neviešai kalbama, kad Lietuva svarstytų į Ukrainą pasiųsti kuopos dydžio vienetą. Tai – maždaug iki kelių šimtų karių. Vis tik krašto apsaugos ministrė kartoja, kad pagrindiniai sprendimai – didžiųjų NATO šalių. Jeigu jos nuspręs tą daryti – mes svarstysime dėl savo vaidmens. 

„Tik bendras, tik su JAV parama ir tiktai įvertinant, koks galėtų būti realus reagavimas. Nes imitacija būtų pražūtinga. – Įsivaizduojate, kad viena Europa galėtų savo karių kontingentą dislokuoti? – Tik su JAV parama“, – atsako D. Šakalienė. 

Lietuva ir dabar dalyvauja ne vienoje karinėje misijoje užsienyje. Jų sąrašas gana platus – pradedant ukrainiečių karių mokymu įvairiose sąjungininkų valstybėse, baigiant misijomis Afrikoje, padedant prancūzams, ar net Indijos vandenyne, kovojant su piratais. Tiesa, misijose karių skaičius sąlyginai nedidelis – 20, 30 ar 50 karių. Tik ukrainiečių mokyme dalyvauja iki 100 mūsų kariškių. O dalyvavimas tokiose misijose pagrįstas solidarumo principu – rodome sąjungininkams, kad esame jų draugai, kurie padeda. 

Kol kas dar neaišku, kada ir kokie sprendimai gali būti priimti, tai bus susiję ir su sprendimais dėl galimų paliaubų.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA: