O kaip gali atlyginimai EU ir NATO Lietuvoje padvigubeti (kad ir pries Rinkimus), kad Lietuvoje nera :
-darbo nasumo,
-mazas GPP ir aplamai mazas GDP/capita,
- piktybiskai neisisavinama EU pagalba Lietuvai arba ji issvaistoma tusciai, net viesu sarasu nera kurie gavo
-Vakaru investiciju, ,
-mokslo pazangos,
- licenziju pritaikymo gamybai,
-EU, USA pramones filialu/gamyklu

Ekonominiai liberalai kaip tik gauna tai ko nori: pasaulio vyriausybės leidžia verslui daryti ką tik nori. Iš kitos pusės, netgi pernelyg stengiamasi suteikti visišką "darvinistinę" laisvę. Taip ir atriedam prie bedugnės panašios į 1930uosius. Pasaulinis pinigu srautas didėja 12-14proc. per metus - tuo tarpu iškasto aukso daugeja 7 kartus lėčiau. Juk Azijos valstybės kaupė dolerių rezervus tam kad padėti savo verslininkams (ir Amerikos vartotojams) - visi stengėsi laisvosios rinkos šlovei. Iš tikrųjų, valstybinis valdymas yra toks pat neišvengiamas kaip gamtos gerovės ar kaprizai. Žmonės reikia ir susitarti, ir kartu veikti. Pvz., privati nuosavybė yra "dirbtinis" susitarimas. Mes turime moralę ir įstatymus kad nežudyti zmonių, nevogti - turėsime ir etines taisykles, kad bet kas nemulkintų saves ir kitų trumpalaikėmis "didžiojomis" praturtėjimo idejomis, ar neeikvotų nykstančių resursų. Kai reikalas prispaus, biurokratija ir korupcija sumenkės, bet kol kas galime įsivaizduoti kad godumas mus visus pamaitins.

Na o "objektyvių" dėsnių ir nesiruošiau teikti. Tik pastebėsiu, kad žmonės veikia netgi be preferencijų ir sprendimų...

Visas ekonomikos vystymasis ir vyksta dėka subjektyvių individų preferencijų ir sprendimų. Kyla labai logiškas klausimas: - O kas tada yra tie „objektyvūs“ ekonominiai dėsniai? Ir atsakymas turėtų būti atitinkamas - nėra tokių, kaip įprasta vadinti, objektyvių, nuo konkrečių žmonių sprendimų nepriklausančių, dėsnių.
Visos kainos, kursai, atlyginimai ir t.t. yra individualių sprendimų rezultatai, todėl ir subjektyvūs. Galima tik įžvelgti tam tikras pasikartojančias tendencijas, kylančias dėl mūsų visų prigimties panašumų, kalbėti apie statistines tikimybes ir pn.
Ir savo gyvenimą galime pagerinti tik atsisakę pasenusių stereotipų apie „neišvengiamus“ ir „objektyvius“ ekonominius dėsningumus. Pasikeitus subjektyviai motyvacijai, keičiasi ir žmonių elgesys bei sprendimai. Nieko gero ir nebus, kol klestės valstybinis intervencionizmas, protekcionizmas, biurokratija ir korupcija.

Tokia kapitalistinė realybė - žmonės perka, parduoda ar kelia kainas neskaičiuodami abstrakčių moneratinių agregatų. Argi svarbu dėl ko infliacija kyla, kai verslininkas yra priverstas neatsilikti nuo kainų lygio? Taip ir pavers šis globalizacijos bumas visą pasaulį į Zimbabvę arba į Pinocheto Čilę. (Rodiklių metafizika įdomi tik vyriausybių ar "pasaulio" bankų biurokratams.)

"kainos bus keliamos tam kad "išlikti", velniop ar pinigų atitinkamai daugiau cirkuliuoja"...

Su tokiu poziuriu vaziuosime i Zimbabve...

Tarp ekonomikos vystymosi ir "fundamentaliųjų" ekonomikos dydžių yra įsiterpusi žmogaus psichologija. (Pavyzdžiui, akcijų biržos kyla ar krenta ne tiek dėl objektyvių ekonomikos reiškinių, bet praktiškai dėl godumo ir baimės bangų. Kaip Buffett'as pasake: "You try to be greedy when others are fearful, and you try to be very fearful when others are greedy.") Taip, Pabaltijyje yra didelis infliacijos potencialas - dėl smagiai iššaugusio paskolų kiekio. Bet jis realizuojamas tam tikromis salygomis, kai kas nors kelia kainas. Kainų niekam nereikėjo kelti kol darbo jėga pigi buvo. O dabar ir nafta brangi... Kai infliacjia įsibėgės, teorinis pinigų kiekis vėl nieko nereikš - kainos bus keliamos tam kad "išlikti", velniop ar pinigų atitinkamai daugiau cirkuliuoja.

Galų gale, čia ne probleminis bet etinis klausimas. Kodėl ekonominės gerovės paskirstymas turi būti remiamas tik derybinės jėgos principais? Kodėl darbininkai yra laikomi tik kaip ekonominių resursų vienetai, lyg ne žmonės? Kodėl kaip tik dabar, geriausiais Lietuvai (ir žmonijai) laikais labiau trūksta pinigų mokytojams, eiliniams gydytojams? Daromės turtingesni, bet elgiamės kaip didesni ubagai. Ekonominės problemos yra išsprendžiamos, kad ir su didesniais atlyginimais ar didesniu žmogišku solidarumu, jei tik yra gero noro.

"Pinigu mases augimas "Lietuvoj neturi jokios ekonomines reiksmes,nes Lietuva yra didziuliame ES pinigu mases vandenyne,kuris atskiedzia,bet kokius specifinius lietuviskus ""prieskonius""".Tai yra esme.Musu tik trys meleonai,todel telkimes ,padekim vieni kitiems ir laukim:))

"darbo atlyginimų kilimas gena infliaciją ne todėl kad pinigų kiekis didėja - atlyginimų kilimas iš tikrųjų nė kiek neprideda pinigų masės (skirtingai nei smagiai augančios paskolos), o tik pakoreguoja pinigų pasiskirstymą"

nesamone. pure and simple.
tik pinigu kiekio augimas ilgalaikeje perspektyvoje sukelia infliacija. visa kita - trumpalaikiai sokai, kuriuos nuosaiki monetarine politika absorbuoja. Lietuva neturi monetarines politikos, taigi nelabai kaip gali tvarkytis su infliacija, nebent fiskalinemis priemonemis.
taciau riboti algu augima neefektyvu, kur kas efektyviau labiau apmokestinti pelnu kiekvinas pusetinas ekonomistas turetu ta zinoti.

Jo Proff.Cicinskas neteisus,bet del to nekaltas.Jis yra akademines sferos zmogus,kuris turi kazkuo vadovautis.
Prognozes jis turi daryti ""mokslines"",o ne is pirsto lauztas,kaip pvz. --z:)

Kas beatsitiktų su Lietuva, prof Čičinskas visada teisus. Ir niekada nekaltas, kad neįžvelgė ir šios ekonominės krizės. Dabar jis kalba apie 2 Lietuvas. Vieną skurdžių, kuri greit išmirs. Kita -storulių, kuri suplonės. Gerovės valstybėje.