Apsišvietei "žygeivi"...

REIKIA PALIKTI ,JUK ISTORIJA

O kas yra Komunizmas?

Šiek tiek informacijos:

1. Straipsnio autorius yra vienas iš mano forumo "Nacionalistas-Tautininkas-Patriotas" aktyvių narių.

2. Su Malinausku jis neturi jokio ryšio. Šį straipsnį (kaip ir dar nemažai kitų) parašė pats, savo paties sumanymu.

3. Jei kam įdomu, tai galiu papasakoti, kaip atsirado Grūto parkas.

Tuo metu (po sovietų armijos iš Lietuvos pasišalinimo 1993m.) daug kas Lietuvoje (ir artimų valdžiai, ir kitų asmenų) norėjo neblogai pasipelnyti parduodant visokias sovietinio laikotarpio skulptūras arba tik jų metalą į užsienį. Todėl tam reikėjo užkirsti kelią "iš pašaknų".

Prisipažįstu, jog būtent aš savo laiku pasiūliau įsteigti Lietuvoje sovietinių paminklų parką, pavadinant jį "Komunizmo kapinėmis".

Šį pasiūlymą 1996 m. pateikiau savo senam draugui Nagliui Puteikiui, kuris tuo metu konservatorių vyriausybėje buvo Kultūros ministro pavaduotoju, kuruojančiu kultūros paveldo reikalus. Jis, o vėliau ir ministerija, pritarė šiam sumanymui.

Po to buvo surengtas konkursas, kuriame, kiek prisimenu, dalyvavo trys gana turtingi asmenys (ar jų firmos). Geriausias sąlygas pasiūlė būtent Malinauskas. Jis ir laimėjo konkursą. Galiu garantuoti, jog tuo metu jokios korupcijos sprendžiant šį klausimą nebuvo, nes aiškiai buvo matyti, jog reali sumanymo realizacija labai daug kainuos, o ar duos kada nors naudos - labai abejotina. Todėl svarbiausia buvo garantuoti, kad konkurso laimėtojas įvairių sovietinių statulų neišgabentų į užsienius, o iš tikrųjų įrengtų parką.

Kaip dabar matome, Malinauskas savo sumanymą įgyvendino puikiai ir iki šiol neblogai tvarkosi. Valstybei tai nieko nekainavo - kaip, pvz. "įvyko" su vamzdžiais Neries pakrantėje ir dar daugelyje kitų panašių "paminklų" bei "festivalių", o paminklai nebuvo išvogti ir neiškeliavo į Vakarus ar Rytus.

Beje, jei kam įdomu, tai aš Malinauską asmeniškai nepažįstu ir niekada su juo nebuvau susitikęs - mačiau jį tik per TV.

Taip pat atvirai sakau, jog pritariu minčiai, kad įvairūs sovietinio laikotarpio "balvonai" yra mūsų Valstybės ir Tautos istorijos sudėtinė dalis. Ją irgi reikia išsaugoti ateitiems kartoms, kaip ir, pvz. kryžiuočių antpuolių, Napoleono ar švedų okupacijos laikų artefaktus ir pan.

Kartu labai aiškiai reikia suprasti, jog tokių "artefaktų" vieta yra ne centrinėse mūsų miestų ir miestelių aikštėse, o jiems tinkamose vietose - uždaruose ir atviruose muziejuose bei saugyklose.

Manau, kad Grūto parke dar liko daug laisvos vietos ir tos skulptūros ten tiktų kur kas geriau. Ne vieta sovietinės imperijos simboliams ant Žaliojo tilto. Šios skulptūros tik simbolizuoja sovietinį, o iš dalies rusiškąjį kultūrinį imperializmą Lietuvoje. Kuo greičiau Vilniaus miesto valdžia ryšis jas pašalinti, tuo geriau. Taigi, pirmyn...

Tokio mąstymo paprastai būna kokio stribo palikuonys. Sovietinio laikotarpio istorija širdį glosto. Pavydas, kad kaimyno karvė pieno daugiau duoda, nei sava nešerta, todėl kaimyną Sibiran. Pavydas, kad Malinauskas surinko patvoriuose išmestas skulptūras ir eksponuoja. Mat ekspozicija ne tokia, jaunimas atvažiavęs pažiūrėt nematytos praeities žvygauja pakrūmėse iš visų tų leninų ir kapsukų. O Malinauskas pinigėlius renka parkui tvarkyt. Tai kodėl patys komsomolcai nesurinkot tų skulptūrų ir sovietmečio cerkvės neatidarėt? Būtumėt jūs pinigus rinkę, nereiktų Malinauskui pavydėt.

Ne stalinas asmeniškai, o nors ir jo paliepimu, būtent sovietinis kareivis (kurs ir vaizduojamas tilto skulptūroje) okupavo Lietuvą, ją plėšė, jos piliečius šaudė ir trėmė bei kitaip terorizavo. Tai ir dekanidzei pastatykit paminklą - juk ir jis mūsų istorija...

graziai surasete, aciu. Kas liecia tas skulpturas, pastebiu kazkoki tautos proto uztemima...

Kokiu kvailiu reikia būti, kad įsivaizduotum, jog propagandinės bolševikų stovylos yra neva mūsų istorijos dalis. Juk tai ne Lietuvos istorija, o okupantų istorija: kaip automatininkai "išvadavo" mus, kaip žemdirbius pavertė kolchozų vergais, kaip mums statė namus ir gamyklas, lyg patys nesugebėtume jų pasistatyti, kaip mus mokė mokslų, lyg būtume iš bananmedžių nukritę. Iš visų aštuonių Žaliojo tilto statulų tik viena gal turi tolimą ryšį su lietuvių tautos istorija. Tai vienas iš darbininkų, kuriuos savo simboliu pasirinko Vilniaus gėjai. Turiu omenyje tą, kuris ant peties laiko pneumatinį kūjį. Kadangi Lietuvoje nėra požeminių kasyklų, tai jis primena mūsų žmones, kankintus Vorkutos konclagerių šachtose ar Džezkazgano vario rūdynuose. O tiltai, namai, keliai, parkai, gamyklos, elektrinės, bokštai ir pan. statiniai, statyti okupaciniais laikais, nėra paminklai. Tai - urbanistikos objektai, pritaikyti ne bolševizmo propagandai, o gyvenimo poreikiams. Nejaugi atsiranda tokių lietuvių, kurių praktiniam gyvenimui reikalingos tos klaikios stovylos?

o as net ziureti i jas nenoriu!