Apie tai laidoje diskutavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. Algirdas Bartkus, Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Savivaldos rinkimai ir referendumai
Galimas referendumų vajus nusimato kitais metais kartu su savivaldos rinkimais. Štai jau antra iniciatyva registruojama. Dar reikia pritarimo Seime tiek dėl šeimos sampratos, tiek dėl grynųjų pinigų. Kaip jūs stebite visas šias iniciatyvas?
L. Petronienė: Turbūt stebina tai, kad pirmą kartą būtų siūloma surinkti referendumą kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Žinoma, pagrindinis skirtumas nuo Seimo ar prezidento rinkimų, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir nuolatiniai mūsų gyventojai, kitų valstybių piliečiai ar neturintys pilietybės.
Jie negalėtų dalyvauti referendume, nors rinkimuose gali dalyvauti. Dar pagrindinis pokytis nuo savivaldybių tarybų rinkimų yra tai, kad jų metu nerengiamas balsavimas užsienyje. Referendume yra rengiamas balsavimas užsienyje. Šiuo atveju tai turėtų būti surinkta vien tik dėl referendumo balsavimas.
Kiek tai kainuotų?
Tai automatiškai reiškia, kad rinkimai būtų brangesni negu turėtų būti. Reikėtų balsavimą užsienyje rengti referendumų klausimais, jeigu jie būtų patvirtinti. Kiek tai kainuotų? Vienas referendumas, o gal netgi abudu, kokia tai suma galėtų būti?
L. Petronienė: Iš tiesų, kadangi dar nutarimas nepriimtas, tai mes nesame tiksliai paskaičiavę. Žinoma, darbo daugėtų ir rinkimų komisijoms dirbančioms Lietuvoje, kadangi ilgesnis skaičiavimas, reikėtų atskirti ne du biuletenius. Jeigu būtų vienas referendumas – tris biuletenis. Jei du – reikėtų keturis biuletenius skaičiuoti.
Žinoma, skaičiavimas užtruktų. Manoma, kad vieno papildomo referendumo surengimas kainuotų apie 2,5 milijono. Jeigu būtų du referendumai tuo pačiu metu, matyt dar šiek tiek mažiau negu milijonas prisidėtų, tai galėtų kainuoti 3,5 milijono.
Kas yra patariamieji referendumai?
Kokia yra prasmė patariamųjų referendumų? Pavyzdžiui, dėl grynųjų pinigų, atrodytų, kodėl iš karto nesiūlyti pokyčio 23 konstitucijos straipsnyje su konkrečiu sakiniu? Kaip jūs tai suprantate ir galėtumėte paaiškinti? Kuo skiriasi patariamasis nuo tokio, kur žmonių nubalsavimas tikrai reikštų pokytį?
L. Petronienė: Skiriasi ir rezultatų nustatymas, ir pats rezultatas referendumo. Abu referendumai laikomi įvykusiais, jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė visų piliečių esančių rinkėjų sąraše. Yra kelios išimtys, kai reikia, kad daugiau piliečių balsuotų.
Šiuo atveju, kalbant apie grynuosius, greičiausia tam, kad būtų priimtas sprendimas privalomajam referendume, reikėtų, jog balsuotų daugiau kaip pusė visų piliečių „už“, kurie dalyvautų referendume. Tai turėtų būti ne mažiau kaip trečdalis.
Patariamajam, kaip minėjau, taip pat reikia, kad dalyvautų daugiau kaip pusė piliečių referendume, bet užtenka, kad pusė iš jų nubalsuotų, pritartų tam klausimui ir tada jau būtų įvykęs referendumas, klausimas priimtas. Ir pats rezultatas skiriasi.
Kai vyksta privalomasis referendumas, kuriam reikia, kad daugiau piliečių balsuotų teigiamai, tai įvykus referendumui, piliečiam pritarus jo sprendimui, jau yra priimtas įstatymas, jis jau galioja. Tai yra privalomasis referendumas.
Patariamasis, kai ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo rezultatų Seimas savo įprasta tvarka turi svarstyti tą siūlomą sprendimą, tada jau Seimas spręstų, priimti ar nepriimti. Vis tiek pagrindinis, paskutinis sprendimas būtų Seimo. Ar jie pritaria tam įstatymui, kokiai jo redakcijai jie pritaria – tai priklausytų nuo Seimo. Toks yra pagrindinis skirtumas tarp abiejų referendumų.
Ar reikalingas referendumas dėl grynųjų pinigų?
Kaip jūs vertinate šią iniciatyvą? Ar reikia referendumo? Ar reikia konstitucijoje įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais?
A. Bartkus: Ne, nereikia, nes čia kalba eina apie tokį dalyką, kuris, ko gero, yra populistinių partijų bandymas išlikti, išgyventi ir pademonstruoti, duoti kažkokį laimėjimą arba rūpestį vartotojui, kai jisai yra perteklinis ir galbūt net nereikalingas. Grynųjų pinigų kiekis ekonomikoje, tam tikras ribotas kiekis, yra ir racionalus, ir būtinas.
Jeigu mes pereisime prie visiškai skaitmeninio atsiskaitymo, ko gero, kad susidursime su visa krūva rizikų, su kuriomis geriau nesusidurti. Kalba eina ne tiktai apie karą, bet kalba eina paprasčiausiai apie elektroninių mokėjimų sutrikimus. Įsivaizduokite, jeigu mes nebeturime grynųjų pinigų, tai elektroniniai mokėjimai sutrinka. Kitą kartą gali sustoti visa ekonomika, gali būti problemiška nusipirkti maisto, degalų.
Dabar mes turime kaip tik tarp kitko labai gerą pavyzdį. Turime dyzelino krizę Europoje. Jeigu dyzelino krizę pas mus pakeistų elektros krizė ir, pavyzdžiui, mes nebeturėtume elektros vieną, kitą dieną, ko gero, kad grynieji pinigai ir grynųjų pinigų buvimas daug kur būtų išsigelbėjimas.
Dėl to nemanau, kad pasaulis gali būti, kad mes deklaruojame, kad tam tikros struktūros deklaruoja norą gyventi kažkada be fizinių pinigų. Aš manau, kad tai tiesiog objektyviai niekada nebus realizuojama dėl to, kad tai objektyviai niekada nebus realizuojama. Už to tiesiog kabinasi visos populistinės jėgos.
Jie bando jums save pristatyti kaip gelbėtojus, kurie apsaugos jus nuo tokio dalyko, kuris, tiesą sakant, ko gero, kad jūsų niekada ir nelauks. Tai reiškia, niekada neateis laikas, kai jūs negalėsite atsiskaitinėti grynais pinigais. Toks laikas, žinokite, niekada ir neateis.
Populistams tai yra ne kas kitas, kaip parankus būdas sukelti savo žinomumą, pasirodyti žmonėms, pademonstruoti, jog jie jumis rūpinasi. Jie jums neišspręs jokios ekonominės problemos – nei vienos. Jie nepritrauks investuotojų, nesukurs papildomų darbo vietų, bet jie jums galbūt pažadės tai. Racionaliai vertinant, grynųjų pinigų niekada niekas iš jūsų neatims. Riboto, tam tikro, nedidelio kiekio.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
