Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su aplinkos inžinerijos mokslų daktare, Kauno technologijos universiteto Aplinkos technologijų katedros vedėja Violeta Kauneliene.
Karo tarša: nuo sprogimų ir gaisrų iki ilgalaikės žalos gamtai
Kaip apibūdintumėte karo poveikį bendrąja prasme šiandien?
V. Kaunelienė: Karas yra didžiulio masto poveikis aplinkai. Jeigu įprastai pramoninę taršą mes bent jau tam tikru mastu reguliuojame, uždėdami tam tikrus apribojimus ir ją stebėdami, tai karo metu visi šie ribojimai išnyksta ir tiesiog pasipila į aplinką milžiniška tarša.
Kokia tai tarša?
V. Kaunelienė: Ši tarša yra labai įvairialypė. Pirmiausia labiausiai pajuntama ir matoma vyksta oro tarša – mes pirmiausia pamatome sprogimus, gaisrus ir dūmus, tačiau net ir tiems dūmams prasisklaidžius, tarša niekur neišnyksta. Ji tiesiog persikelia į kitas aplinkos terpes, tiek į vandenį, tiek į dirvožemį, ir ten išlieka ilgą laiką.
Kokios ekologinės pasekmės dažniausiai lieka nepastebėtos karo metu?
V. Kaunelienė: Patys pavojingiausi dalykai dažnai yra nematomi. Teršalai yra nematomi, tačiau jie aplinkoje išlieka ilgą laiką. Teršalai iš pačių sprogstamųjų medžiagų, pavyzdžiui, organiniai azoto junginiai, kurie sukelia sprogimus, ar sunkieji metalai, kurių yra sprogdikliuose, pasklinda į aplinką.
Be to, į aplinką pasklinda įvairios medžiagos dažniausiai gaisro metu, nes sprogdinimai sukelia gaisrus. Dega viskas, kas neturėtų degti: plastikas, elektronika, nafta, izoliacinės dangos ir kitos medžiagos.
Visi šie teršalai, ypač pavojingi organiniai nepilno degimo produktai, išlieka aplinkoje labai ilgą laiką ir turi ilgalaikį sisteminį poveikį. Dalis iš jų yra vėžį bei kitas labai rimtas ligas sukeliančios medžiagos ir, kaip minėjau, jos yra nematomos.
Kokios medžiagos po sprogimų ir gaisrų labiausiai teršia aplinką?
V. Kaunelienė: Išskirčiau nepilno degimo medžiagas – tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, dioksinai ir daugybė kitų patvarių organinių teršalų. Kaip žinoma, tarptautinė Stokholmo konvencija riboja tokių teršalų išsiskyrimą iš pramonės objektų.
Šiuo atveju šių medžiagų tikrai susidaro daug, nes vyksta labai daug nekontroliuojamų gaisrų bei nekontroliuojamo degimo. Turime suprasti, kad nedega švarus kuras. Kaip minėjau, dega labai daug įvairių medžiagų, kurios tikrai neturėtų degti.
Poveikis geriamajam vandeniui
O kaip karas paveikia geriamąjį vandenį?
V. Kaunelienė: Poveikis gali būti labai įvairus. Daugiausia teršalai pasiekia paviršinius ir gruntinius vandenis, taip vadinamus šulinius, kurie yra kaimo vietovėse. Teršalai, nusėdę ant dirvožemio, išsifiltruoja į tokius šulinius, taip pat patenka į juos iš atmosferos.
Giluminiai vandens telkiniai tarsi neturėtų būti taip stipriai paveikiami oro taršos, tačiau geras pavyzdys yra su Donbaso kasyklomis. Kaip žinoma, jau 2014 metais dalis jų perėjo į Rusijos žinią. Kadangi kasyklose yra požemiai, ten nuolat turi būti siurbiamas vanduo tam, kad jos nebūtų užliejamos.
Dabar šis procesas yra nebekontroliuojamas, tos kasyklos yra užliejamos, ir vanduo iš kasyklų susisiekia su požeminio vandens rezervuarais. Teršalai iš kasyklų, pavyzdžiui, sunkieji metalai iš uolienų, migruoja – tikrai tame regione yra didelė problema su požeminio vandens ištekliais.
Kai kuriose teritorijose teršalai infiltruojasi į požeminį vandenį ir iš paviršinių vandens telkinių, o pastarieji, kaip žinoma, taip pat yra veikiami dūmų nusėdimo bei naftos išsiliejimų.
O kaip tai prisideda prie klimato kaitos?
V. Kaunelienė: Be jokios abejonės, tai yra milžiniški anglies dioksido emisijų šaltiniai. Kiekvienas gaisras sudegina tam tikras medžiagas, kurios neturėtų degti, ir taip išsiskiria anglies dioksidas.
Apskritai karo tarša prasideda jam dar neprasidėjus, nes ginkluotės gamybai reikia ypatingai daug išteklių – tiek energijos, tiek medžiagų. Pati gamyba jau savaime reikalauja išteklių, o bet koks energijos gaminimas išskiria anglies dioksidą, kas tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos.
Ar gamta atsistato po karo?
Ar yra regionų, kuriuose gamta vis dėlto nesugrįžta į savo buvusią padėtį?
V. Kaunelienė: Tikrai taip. Negalime tikėtis, kad pasibaigus karui viskas grįš į tokią padėtį, kokia buvo prieš jį. Kaip minėjau, gamta atsikuria, bet nebūtinai į pradinę būklę. Be to, vis tiek lieka cheminė tarša, todėl augalai ir gyvūnai yra jos veikiami.
Jeigu apie biologinę įvairovę galvojame kaip apie mitybos grandinės dalį, negalime tikėtis, kad ten užaugę gyvūnai ir augalai bus švarūs ir neužteršti.
Ar Lietuvoje jau yra matomos ekologinės pasekmės dėl karo Ukrainoje?
V. Kaunelienė: Tokių publikuotų, akivaizdžių pasekmių man neteko matyti, bet, vertinant tai, kad tarša su oro masėmis keliauja toli, manau, kad tiek iš Ukrainos, tiek iš dabar vykstančio Artimųjų Rytų konflikto tarša pasiekia Europą, o kartu ir mus.
Ką visuomenė turėtų suprasti apie karo žalą gamtai?
V. Kaunelienė: Nors ta tarša ir yra nematoma, bet ji egzistuoja – apskritai karas yra košmaras visomis prasmėmis. Kalbant apie jį labai sunku atsiriboti ir kalbėti vien tik apie jo taršą, nors tai ir yra labai reikšminga bei žmogui pavojinga dalis.
Yra ir filosofinė, moralinė pusė – kodėl apskritai vyksta karas. Labai norėtųsi, kad jų nebūtų ir žmonija išmoktų gyventi taikiai, bet, deja, kariniai konfliktai vyksta ir mums tenka kalbėti apie jų padarinius.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
