• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sovietmetis buvo okupacijos ir griežtos kontrolės metas, kai žmonių pasirinkimo laisvė buvo labai ribota. Laimei, iš to išsivadavome. Tiesa, tuo laikotarpiu pirmo būtinumo prekės atrodė pigios, tačiau tikrasis vaizdas atsiskleidžia pažvelgus į perkamąją galią bei deficitą. Istorikas atskleidė, kokios kainos vyravo sovietmečiu ir kokia iš tikrųjų buvo prekių ar maisto kokybė.

GALERIJA (6)

Sovietmetis buvo okupacijos ir griežtos kontrolės metas, kai žmonių pasirinkimo laisvė buvo labai ribota. Laimei, iš to išsivadavome. Tiesa, tuo laikotarpiu pirmo būtinumo prekės atrodė pigios, tačiau tikrasis vaizdas atsiskleidžia pažvelgus į perkamąją galią bei deficitą. Istorikas atskleidė, kokios kainos vyravo sovietmečiu ir kokia iš tikrųjų buvo prekių ar maisto kokybė.

REKLAMA

Istorikas Algirdas Jakubčionis teigė, kad pirmo būtinumo prekės sovietmečiu buvo pigios.

REKLAMA
REKLAMA

„Galima pradėti nuo to, kad pirmo būtinumo prekės iš tiesų buvo pigios.

Pavyzdžiui, didelis kepalas duonos kainavo 36 kapeikas, kavos puodelis – 8 kapeikas. Degtinė septintajame dešimtmetyje kainavo 3 rublius 50 kapeikų, vėliau – 4 rublius 12 kapeikų, ir tada ji jau „Ekstra“ vadinosi“, – sakė ji.

REKLAMA

Atlyginimų vertinimas sovietmečiu

Ekspertas pabrėžia, kad kainas būtina vertinti kartu su atlyginimais ir realia perkamąja galia.

„Vis dėlto kainas reikia vertinti kartu su atlyginimais: pradedantis darbininkas uždirbdavo apie 60 rublių, pradedantis dėstytojas – apie 120 rublių.

Studentų valgykloje buvo galima pavalgyti už 60–80 kapeikų, o stipendija siekė apie 40 rublių, tad viską reikėtų lyginti su perkamąja galia“, – įvertino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo nuomone, tiek sovietmečiu, tiek šiandien kainos priklauso nuo žmogaus pajamų.

„Kalbant apie kainų skirtumus, daug kas priklausė būtent nuo perkamosios galios. Ir šiandien matome panašią situaciją: vieni skundžiasi, kad kainos didelės, kiti, gaunantys didesnius atlyginimus, sako, kad nueina ir nusiperka be problemų.

Sovietmečiu taip pat reikėjo vertinti ne tik nominalias kainas, bet ir tai, kiek žmogus galėjo už savo atlyginimą įsigyti“, – dalijos pašnekovas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot istoriko, viena didžiausių problemų buvo deficitinės prekės ir jų trūkumas valstybinėje prekybos sistemoje.

„Didelė problema buvo deficitinės prekės, tai yra tokios, kurių buvo sunku arba išvis neįmanoma gauti.

Reikia prisiminti, kad sovietmečiu nebuvo rinkos ekonomikos – prekyba buvo valstybinė. Labiausiai trūko užsieninių prekių: avalynės iš Čekoslovakijos ar Vengrijos, vyriškų baltinių iš Vokietijos ar Rumunijos.

REKLAMA

Jos buvo laikomos kokybiškesnėmis, todėl labai paklausios. Automobiliai taip pat buvo didžiulis deficitas – juos skirdavo „pagal paskyras“, o gavusieji dažnai „atsidėkoti“ turėdavo“, – pasisakė jis.

Deficitas sovietmečiu

A. Jakbučionis atkreipia dėmesį, kad deficitas sovietmečiu kartais skatindavo ir korupciją bei smulkų sukčiavimą prekybos sistemoje.

REKLAMA

„Deficitas skatino ir įvairias machinacijas. Parduotuvės turėjo įvykdyti planą, todėl jų vedėjai eidavo į bazes prašyti deficitinių prekių, neretai su „dovanėlėmis“. Gavus prekių, jos būdavo pasidalijamos ar parduodamos pažįstamiems.

Pasitaikydavo ir smulkesnio sukčiavimo: birūs produktai nebuvo fasuoti, juos pildavo į popierinius maišelius, dažnai nepripildavo iki galo, manipuliuodavo svarstyklėmis ar grąža.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokia sistema sudarė sąlygas pasipelnyti“, – akcentavo jis.

Istorikas, aptaręs prekių kokybę, prasitarė, jog sovietmečiu maisto produktai dažnai buvo natūralesni ir trumpesnio galiojimo, nes neturėjo tiek priedų. Esant žaliavų trūkumui, ji blogėdavo – pavyzdžiui, per žemės ūkio krizę į duoną maišydavo bulves (kai kur iki 30 procentų).

REKLAMA

Taip pat, kaip ekspertas kalbėjo, Sovietų Sąjungoje atsirado ir „kokybės ženklas“, kuriuo buvo žymimos geresnės prekės, bet tai paradoksalu – jei dalis prekių turi kokybės ženklą, vadinasi, kitos jo neturi ir yra prastesnės.

Vietinės gamybos pramoninės prekės, pasirodo, dažnai buvo nekokybiškos: batai greitai susidėvėdavo, kulnai atšokdavo, net spalva poroje galėdavo skirtis.

REKLAMA

Specialios parduotuvės sovietmečiu

A. Jakubčionis apibūdino kasdienių maisto produktų deficitą ir specialias parduotuves privilegijuotiesiems.

„Galiausiai, kai kurių maisto produktų deficitas buvo itin ryškus: majonezas, konservuoti žirneliai, pietų vaisiai – apelsinai, mandarinai, bananai. Citrusai dažniausiai pasirodydavo tik prieš Naujuosius metus.

Norint apeiti deficitą, veikė specialios parduotuvės, skirtos nomenklatūrai. Ten pasirinkimas buvo geresnis nei paprastose parduotuvėse, bet vis tiek ribotas – dažniausiai po vieną rūšį kiekvieno produkto“, – pastebėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir kaip pridūrė istorikas, nors prekės formaliai egzistavo, jų įvairovė ir prieinamumas buvo labai riboti sovietmečiu.

„Kaip yra pasakęs vienas žmogus, net prasčiausioje Amerikos maisto prekių parduotuvėje pasirinkimas buvo didesnis nei tokioje sovietinėje specialioje parduotuvėje.

Taigi formaliai prekės egzistavo, bet jų įvairovė ir prieinamumas buvo labai riboti“, – tęsė jis. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Sovietmečiu kainos buvo išmuštos ant prekių ir nesikeisdavo dešimtmečiais. Kainos atlyginimų atžvilgiu buvo gan didelės,negalima pasakyti,kad buvo pigu,bet viską nuo butų iki mokslo ir gydymo buvo visiškai nemokama. Daugiau kaip pusė didmiesčių gyventojų gyvena kažkada jų tėvams ir seneliams buvusios sovietų valdžios dovanotuose butuose. Maistas tikrai buvo skanesnis,nes dar nebuvo naudojama pusė Mendelejevo lentelės maisto produktų sudetyje. Neturėjome nieko - bet užteko visko. Dabar turime viską - bet neturime nieko.
60 rublių tai minimali alga buvo. Tėvas uždirbdavo 300, mama apie 200. Maisto įvairovės trūkumas buvo prie Brežnevo.Prie Sniečkaus buvo pilnos parduotuvės.Na, prie Brežnevo išveždavo į Maskvą.Mainais komunaliniai Lietuvoje beveik nekainavo, butai arba už dyką arba kooperatiniai beveik už dyką. Paprastų produktų netruko, tik eilėje reikėjo atstovėti, bet buvo gryni produktai, o deficitas buvo straipsnyje išvardintiems produktams. Apelsinus per šventes valgėm ar žirnelius. Svarbiausia, absoliučiai jokios infliacijos. Pensiją jei užsidirbai, visa tavo, mama ir tėvas gaudavo aukščiausią pensiją, tuo metu tai buvo 120 rublių. Paprasti darbininkai. Dabar mama gauna jau šiais metais 560 iš savo buvusios aukščiausios, nors turėjo pilną stažą ir uždirbdavo vidutinę algą.Plius tris vaikus išaugino.
du žodžiai ,du anekdotai
du žodžiai ,du anekdotai
"ekspertas ir tiesa"
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų