Lietuva išerzinta vis smarkiau į mūsų asmeninį gyvenimą besikišančių, mūsų patriotizmo jausmus paminančių, orumą žeminančių Europos Sąjungos direktyvų. Gal išstoti iš ES? Niekur neteko apie tokią galimybę girdėti. Ar Lietuvai išstoti iš ES apskritai įmanoma?
Nepriklausomybė ir neturi reikšti nepriklausomybės
Jeigu kam ir gali šie dokumentai byloti daugiau nei paprastiems mirtingiesiems, tai, žinoma, pirmiausia Seimo nariui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, Lietuvos stojimo į ES laikų Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui, žmogui, kuriam gali visi lietuviai dėkoti už eurointegracinių įstatymų priėmimą, derybų su ES eigą ir stojimo sutarties ratifikavimą Seime Vyteniui Povilui ANDRIUKAIČIUI. Deja, jis svajojantiems apie žydrųjų balionėlių eros pabaigą nepalieka vilties.
“Išstoti Lietuvai iš ES nebūtų paprasta, bet tikrai įmanoma natūraliu demokratišku būdu - taip, kaip ir įstojome. Tačiau toks mūsų žingsnis pražudytų mūsų valstybę tiek ekonominiu, tiek politiniu aspektu.
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad į ES yra lengva įstoti, bet sunku išstoti. Galiu nuneigti - ir įstoti į ES yra labai sunku. Išstoti, žinoma, taip pat sudėtinga, kadangi įstodama į ES valstybė prisiima daugybę įsipareigojimų ir įsilieja į daugybę teisinių mechanizmų. Be to, ji priverčia kitas šalis prisiimti tokių įsipareigojimų. Todėl natūralu, kad valstybei išstojant reikia išspręsti galybę klausimų. Tarp jų ir finansinių. Pavyzdžiui, dotacijos, paramos, kurias juk sudaro ES valstybių mokesčių mokėtojų pinigai... Kodėl jie turėtų tuos pinigus dovanoti jų bičiulystės atsisakančiai valstybei?..
Europos Sąjungos steigimo sutartis yra 700 puslapių apimties dokumentas su daugiau nei 4000 įvairių priedų. Todėl, kad kiekviena šalis stodama į ES išsiderėjo atskiras sąlygas, atskiras išimtis. Taip pat ir Lietuva.
Deramasi būtų dėl kiekvieno įsipareigojimo ir jo nutraukimo sąlygų atskirai. Pavyzdžiui, Šengeno įsipareigojimai: sienos, apsauga, muitai, režimai, koridoriai, oro uostai... Visos infrastruktūros šaliai išstojant juk turėtų būti performuotos. Be abejo, būtų kalbama ir apie investicijas į Lietuvą. Visos jos būtų suskaičiuotos - neabejokite tuo.
Liaudiškai šnekant, reikėtų atsiskaityti pagal visus 30 punktų, pagal kuriuos įstojome, ir būtų skaičiuojama, kiek įsipareigojimų mes turime įvykdyti nutraukdami narystę. Be abejo, ES nėra labdaros organizacija - ji atsakinga savo piliečiams, todėl savo investicijas visomis išgalėmis sieks susigrąžinti.
O tada jau Lietuvą užgultų vidiniai klausimai: ką reiktų daryti toliau, kokia liks mūsų ekonomika, ką mes darysime su savo biudžetu, kaip elgsimės netekę laisvos prekybos sutarties, kas atsitiktų su mūsų gamyba?.. Prisijungti prie NVS? Tapti salele, aklinai apsupta nedraugiškai nusiteikusios ES? Juk po tokio išstojimo į mus, be abejonės, būtų žvelgiama kaip į pigmėjų kraštą...
Be ES paramos Lietuvos padėtis šiandien atrodytų daug nykiau. Ir bedarbių Lietuva turėtų ne tris šimtus, o aštuonis šimtus tūkstančių. Esu įsitikinęs, kad išstojimas iš ES būtų visiška katastrofa mūsų valstybei. Ir nereikia žvalgytis į šveicarus ar islandus. Mūsų situacijos nelygintinos. Kad elgtumėmės kaip islandai, mums reikia turėti geizerius, kokius turi islandai, nepriklausomybę nuo energijos šaltinių, tokią kaip islandai, galimybę verstis žuvininkyste, tokią kaip islandai, turėti aliuminio telkinius kaip islandai ir viso labo 230 tūkstančių gyventojų. O elgtis kaip šveicarai galėtume turėdami tokią bankų sistemą kaip šveicarų. Jiems šiai sistemai išplėtoti prireikė 400 metų...
Nenoriu užgauti tos šalies, kurią dabar paminėsiu, bet esama tokio anekdoto: “Kokia šalis yra labiausiai nepriklausoma? Mongolija. Kodėl? Todėl, kad nuo jos niekas nepriklauso". Štai jums ir nepriklausomybė. Šiais laikais nepriklausomybė reiškia visai ką kita nei XIX ar XX amžiuje - visos šalys neišvengiamai yra viena nuo kitos priklausomos. Net ir pačios didžiausios, net ir pačios galingiausios valstybės. O tos kalbos apie okupaciją man juokingos - šiuolaikiniame pasaulyje nė vienai valstybei nebūtų jokio reikalo Lietuvą okupuoti. Kuriems galams?
O dėl primetamos ES valios Lietuvai - visiška netiesa. Europos Sąjunga Lietuvai neįsakinėja. Visos direktyvos, kurias mes žinome kaip ES direktyvas, gimsta kiekvienos ES narės viduje - namuose, kitaip tariant. Tik tuomet jas svarstyti atiduodama ES Tarybai. Tik tuomet jų aprobuoti sprendimai virsta imperatyvu.
Na, o tai, kas kartu sutariama visų ES narių, kartu ir vykdoma, galioja visoms narėms. Lietuva turi veto teisę ir gali blokuoti visų dvidešimt šešių šalių sprendimus. Todėl jokio didžiųjų valstybių diktato ES nėra", - sakė V.P.Andriukaitis.
Kartą jau įrodėme - išstoti įmanoma
V.P.Andriukaitis lyg ir negali turėti kitokios nuomonės, išskyrus euroentuziastinę, juk Lietuvos stojimo į ES dokumentuose esama ir jo parašo.
Todėl norėjosi išgirsti profesionalaus, bet nesuinteresuoto teisininko komentarus. “Negi išties nutraukti saitus su ES įmanoma tik teoriškai?" - klausiame Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, buvusį LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertą Egidijų BIČKAUSKĄ.
“Viskas yra įmanoma. Tai jau įrodėme 1990-aisiais.
Žinoma, neketinu lyginti sovietų imperijos su ES - tai visiškai skirtingi dariniai, pasikeitusi ir pati Europa, jos politinės priemonės, siekiai, tačiau jei kalbėtume apie išstojimą - irgi buvo parengti panašiai bylojantys dokumentai, neva suteikiantys galimybę “pagal įstatymus ir civilizuotai" panorėjusiai šaliai išstoti iš SSRS... Tačiau patys atsimenate, ar jais galėjome pasiremti. Lietuva šios teisinės procedūros anuomet išvengė - mūsų šalis juk atsidūrė imperijoje prievarta. Su ES - visiškai kitaip, niekas nenuneigs, kad ten įstojome savo noru...
Kaip reaguotų į tokią Lietuvos paraišką ES? Na, o kaip reaguoti, jei ES pašėrė šalį, o tada ši bėga šalin? Žinoma, nebūkime naivūs, šeriama buvo ne visai - be abejo, turint savų interesų, bet tai irgi faktas, kurio nenuneigsime.
Mano akimis žvelgiant, numatytas išstojimo mechanizmas yra itin sudėtingas, tam tikra prasme net neįmanomas, tačiau juk tuose pačiuose dokumentuose skaičiau, kad net ir nepasisekus deryboms po dviejų išstojimų faktas įgautų galią. Be abejo, ekonominių sankcijų iš ES pusės neišvengtume.
Tačiau skelbtis pralaimėjus tokias išstojimo derybas, jų nė neišbandžius, irgi neįtikinamas teiginys. Juk tam ir yra politika. Kas gali paneigti, kad sugebėsime argumentuotai įrodyti, jog mes ES nieko neskolingi. Kad atvirkščiai - skolingi jie mums. Viskas priklausytų nuo mūsų sugebėjimų - kas žino, gal Lietuvai net pavyktų “perparduoti" ES Rusijos skolas už žalą, padarytą mūsų tautai ir valstybei?.. (Juokiasi.)
Nesu euroskeptikas, tačiau gerai atsimenu gan rūškaną savo nuotaiką Lietuvos įstojimo į ES oficialaus priėmimo metu. Kitų politikų klausiamas, kodėl esu toks liūdnas, sakiau: “Apmaudu taip sunkiai kovojus dėl nepriklausomybės vėl tuojau pat ją prarasti". Manęs nedžiugina ES darinys ir mūsų buvimas jame, mane erzina ES direktyvos, tačiau ir tada maniau, ir dabar tebemanau - kito kelio Lietuvai nėra. Vyksta visuotinė pasaulio globalizacija. ES yra tos globalizacijos dalis. Neišvengiamai globalizacija veikia ir mūsų šalį. Valstybės samprata, kuria kliovėmės iki XX amžiaus pabaigos, kinta. Atsiranda kiti dariniai. Na, o istorija taip lėmė, kad esame nedideli - jokiame junginyje mūsų balsai nesudarys daugumos. O juk demokratija - daugumos valdymas. Todėl didesniuose dariniuose mūsų nuomonė niekada nebus pati svarbiausia.
Žinoma, nenoriu būti juodas pranašas, bet galbūt kokiai Prancūzijai ar Vokietijai nusibos narystė ES - įvyktų visuotinis skilimas. Niekas negali pasakyti, kokios politinės galimybės atsivertų Lietuvai tada...
O dabar, manau, reikia šalies viduje rūpintis mūsų išlikimu, kiekvienam savo viduje. Pavyzdžiui, aš rytoj skrydžiui į užsienį jau įsidėjau į lagaminą keletą marškinėlių su užrašu “Lietuva". Būtų mano valia - be tautinės atributikos Lietuvos piliečių į užsienį apskritai neišleisčiau. Ir tas vėliavų kėlimas... Ne bausti reikia. Bausdamas patriotų neišauklėsi. Argi nebūtų geriau, jei tautiškai nusiteikusios socialinės grupės, skautai ir tie patys gatvėmis marširuojantys “naciai" tiesiog užeitų pas neiškėlusius vėliavos paklausti - kodėl? Neturintiems pinigų padovanotų trispalvę, kokiai senutei padėtų įrengti flagštoką... Tai nedideli dalykai, tačiau jie ugdo tautinę dvasią, kuri šiuo metu mums yra aktualesnė problema nei ne visuomet maloni narystė ES", - sakė E.Bičkauskas.
Išstojimo schema
Jeigu Lietuva užsimanytų išstoti iš ES, jos veiksmų seka turėtų būti tokia:
1. Turėtų vėl būti vykdomas referendumas, kuriame diduma tautos turėtų pareikšti norintys išstoti. Tautos referendumą gali inicijuoti bet kas: piliečiai, surinkę 300 000 parašų; Parlamentas; šalies prezidentas...
2. Tokį sprendimą turėtų patvirtinti tautos atstovybė (Seimas).
3. Valstybės sprendimas turėtų būti perduotas Europos Vadovų Tarybai.
4. Vyktų derybos tarp Lietuvos ir ES dėl konkrečių išstojimo sąlygų ir procedūrų.
5. Lietuvos narystės ES pabaiga būtų fiksuojama nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba (jei tokio susitarimo nėra) praėjus dvejiems metams nuo šalies sprendimo pateikimo Europos Vadovų Tarybai dienos.
Ką gi, regis, visai paprasta ir tikrai įvykdoma. Bent jau žvelgiant įstatymų kalbos gliaudyti neįgudusia akimi. O kaipgi yra iš tikrųjų?..
Liokajaus sindromas - blogiau negu ES
Buvęs Seimo narys Vytautas ČEPAS euroskeptiku save vadina tik su šypsena, išties jo devizas: “Griauti nereikia skubėti". Pasak Vytauto, sprendimus lemti turi išmintis, todėl prieš ką nors darant visuomet būtina galvoti.
“Dabar vos užsiminus apie galimybę Lietuvai išstoti iš ES šalies politikai ima šiurpti nuo būsimų išstojimo sąlygų, kurias padiktuos ES. Neabejoju tuo ir aš - ES politikai, teisininkai ir finansų specialistai tikrai pasistengtų išsunkti išstojančią valstybę iki paskutinio grašio, numelžtų Lietuvą taip, kad išstojimą iš Sovietų Sąjungos prisimintume it poilsinę kelionę. Žinoma, Europos šalys greičiausiai negrasintų kraujo praliejimu - pakaktų pareikalauti tų 8 milijardų eurų, kuriuos jie neva į Lietuvą investavo, ir mūsų šalis būtų pasmerkta.
Tačiau išties nei jie tuos pinigus skyrė mūsų šalies gerovei, nei turėtų teisę reikalauti tą sumą grąžinti. Na, juk mes tuomet galėtume pareikalauti atstatyti atominę elektrinę, kurią uždarėme jų, o ne savo pageidavimu... Visus šiuos dalykus turi svarstyti specialistai, o ne žmonės pavieniui spėlioti, kas būtų, jeigu būtų...
Nė vienas nežinome, kaip pasibaigtų derybos. Nė vienas nežinome, ar išmintinga būtų taip imti ūmai ir išstoti. ES biurokratija - baisi, jos valdančiųjų interesai - aiškūs, tačiau daug didesnė blogybė nei pati ES yra mūsų išsiugdytas liokajaus sindromas. Pakanka ES pasakyti kokią apsvarstytiną mintį, mūsų politikai tą mintį pavadina direktyva ir galvotrūkčiais puola jos vykdyti, norėdami įtikti Europos didžiūnams. Vadinamieji Lietuvos atstovai Briuselyje net nesidomi, kokie yra šalies interesai, net nesistengia jiems atstovauti, kasmet vis daugėja temų, kurios neva yra nediskutuotinos - tuojau pat esi išvadinamas kokiu nors fobu, vien todėl, kad atstovauji savo tautos papročiams ir tradicinėms vertybėms. Demokratinėje šalyje tokių temų, kuriomis piliečiai negali reikšti savo nuomonės, apskritai neturėtų būti.
Populiaru teigti, kad Lietuvai iš ES išstoti paprasčiausiai neapsimoka. Tačiau ar patriotiška, ar pilietiška apie tai net svarstyti? Štai kodėl Lietuvoje pūdymuoja menai, kultūra, švietimas - juk tai neapsimoka. Valstybė yra paversta preke...
Jeigu jau taip - tuomet išstoti iš Sovietų Sąjungos mums juk taip pat neapsimokėjo. Ekonomine prasme mums iki šiol apsimokėtų sėdėti anoje sąjungoje ir sočiai naudotis imperijos chaosu, jos neūkiškumu ir valdininkų nesąžiningumu. Pažiūrėkit, kazachai iki šiol tarpsta. O juk lietuviai buvo puikiai perpratę imperijos melžimo mechanizmus. Tad kodėl nelikome? Nes ne apsimokėjimas anuomet mums rūpėjo, dar supratome, kad nauda - tai ne tik pinigai, tai ir žmonių teisės, laisvės, valstybės kultūros identitetas, visuomenės poreikiai, išreikšti per papročius, tradicijas, per etnosą, kurį ES visomis jėgomis stengiasi sunaikinti.
Tuomet ir lieka vien materialiniai poreikiai. Tuomet lietuvis galvoja: “Aha, ES Lietuvai davė 8 milijardus, o aš taip sunkiai verčiuosi. Tai kas gi būtų be tų milijardų? Mirčiau badu..."
Jei šiandien vyktų referendumas, ar Lietuva tebenori priklausyti ES, nesu įsitikinęs, kad euroskeptikai nugalėtų - jaunimas bijo diskomforto, žmonės, nepatyrę sovietų aneksijos, nepratę prie nepatogumų. O laisvės nelaiko vertybe.
Tačiau net ne tai svarbiausia - svarbiausia, kad niekas apie tokio referendumo galimybę net nekalba, niekas net nesistengia sužinoti, kokia ta tautos nuomonė. Kam gi tai rūpi? Europarlamentarams? Jie juk ten gauna tokį atlyginimą, kokį retas kuris uždirba Lietuvoje. Todėl jie ne šalies teises gina ir savo žmonių labui dirba, o tik klusniai linkčioja, save ramindami: “Ko čia šūkauti - juk Briuselyje uždirbtų pinigų man iki gyvenimo pabaigos užteks". Todėl šaliai reikalingas struktūrinis organas, atstovaujantis Lietuvai, jos žmonėms ES. Pavyzdžiui, keliolikos etatų departamentas prie Vidaus ir teisingumo ministerijos. Kuris tirtų mūsų nuotaikas, poreikius ir problemas, kuris išklausytų ir Briuseliui pateiktų mūsų lūkesčius ir kritiką ES atžvilgiu.
Ir referendumą toks departamentas būtinai turėtų surengti. Esama juk paprastesnių, mažiau kainuojančių, konsultacinių referendumų, kurių ir kriterijai švelnesni. Tegu būna išklausyta visuomenės nuomonė, tegu būna jos paisoma.
Vienodai džiaugčiausi ir teigiamais, ir neigiamais tokio referendumo rezultatais - Lietuvai šiandien svarbiausia išsivaduoti nuo savo baimių, nevisavertiškumo komplekso didžiūnų atžvilgiu. O dabar bijome Europai pasakyti, ko mes išties norime, kuo skiriamės nuo kitų tautų, kas mums nepatinka jų struktūriniame darinyje. Bijome šnekėtis net tarpusavyje. Net mintyse patys su savimi".
P.S.
Ką gi, išstojimo schema aiški, Lietuvos padėtis po išstojimo taip pat numanoma - belieka pasiteirauti kiekvieno Lietuvos gyventojo, kiekvienam paklausti savęs: ar referendume balsuotume už Lietuvos išstojimą iš ES? Ar drįstume siekti masinančios, o drauge ir baugios XXI amžiaus nepriklausomybės?
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Žalgiris"
Rimvydas Stankevičius
