Gavėnios metas trunka nuo Pelenų trečiadienio (šiemet vasario 18 dienos) iki Didžiojo penktadienio (šiais metais balandžio 2 dienos). Tai yra 40-ies dienų laikotarpis, skirtas susikaupimui, Kristaus kančios apmąstymui ir susilaikymui.
Didysis penktadienis pažymi Gavėnios pabaigą. Šią dieną, kaip ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sočių, riebių bei mėsiškų patiekalų.
Nuo susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymų atleidžia tik pakankamai svarbi priežastis: negalimumas laikytis, didelis nepatogumas, liga, sunkūs darbai ar kitos teisėtos priežastys.
Nuo šių įstatymų laikymosi yra atleidžiami ligoniai ir kūdikių laukiančios bei juos maitinančios motinos, visi, negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama, krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai bei dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą.
Apie tai, kaip teisingai pasninkauti, pasakojo vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis.
Kaip teisingai pasninkauti?
Šiuo metu tęsiasi Gavėnios laikotarpis ir šiandieninėje visuomenėje žmonės išties laikosi pasninko ir įvairių susilaikymo tradicijų. Kokios tradicijos yra? Nuo ko reikėtų krikščioniams per šį laikotarpį susilaikyti? Kaip reikėtų pasninkauti, ko atsisakyti, jeigu žiūrėtumėme į krikščioniškąją tradiciją?
A. Peškaitis: Dabar Gavėnia jau visiškai baigėsi. Prasideda Didžioji savaitė, tai yra savaitė pasiruošimo Velykoms. Taigi dabar kalbėti apie Gavėnios tradicijas, žinoma, galima, bet čia jau turbūt tiems, kas ruošiasi kitai Gavėniai. Taip, Gavėnia turi savo tradicijas ir Bažnyčia turi savo priesakus šiam metui.
Visų pirma Gavėnia simbolizuoja dykumą, dvi dykumas, galima sakyti. Tai yra dykuma, kuria ėjo išrinktoji tauta iš vergovės į pažadėtąją žemę, ir ta dykuma, kuri pasitiko Jėzų jo misijos pradžioje, kai jis buvo išvestas į ją ir ten pasninkavo 40 dienų, 40 naktų, ten meldėsi ir galiausiai susitiko su šėtonu. Tas buvo baisusis gundymas, kurį Jėzus ne tik atlaikė, jis tiesiog patraukė šėtoną iš savo kelio. Kaip yra parašyta, angelai jam tarnavo.
Tai mūsų Gavėnia irgi yra paprastai tapatinama su mūsų dykumos metu, o dykumoje viskas labai gerai girdėti. Taip, girdėti demono balsas, bet ir Dievo balsas. Dykuma yra tokia būsena ir toks laikas, kai esi kviečiamas pasitikėti Dievu, nes nelabai yra kuo daugiau pasitikėti. Todėl Gavėnia yra išgryninimo laikas.
Ar susilaikymas nuo mėsos laikomas pasninku?
A. Peškaitis: Pavyzdžiui, pasninkas yra ne tam, kad tu nevalgytum mėsos. Žinote, galima nevalgyti mėsos, o valgyti lašišą arba aštuonkojį ir sakysi, kad pasninkauji. Ne, tu nepasninkauji. Pasninkas yra susietas su išmalda labai tiesiogiai. Jeigu kažką sutaupai, kažko atsisakai, tuos pinigus gali aukoti, nes Gavėnia yra ir gerų darbų metas. Gali aukot tiems stokojantiems, kurie gal išvis neturi ko pavalgyti.
Ne tik per Gavėnią pasninkauja, jų pasninkas užsitęsia ilgai. Ieškoti, kam tu esi reikalingas, kam esi pašauktas savo misijoje ir be abejo kažkaip stengtis priimti Dievo artumo malonę. Už tai per Gavėnią yra prašoma išpažinčių, prašoma, kad žmonės ateitų sutaikinimo sakramentą priimtų, kad jie vienaip ar kitaip išgyventų tą tikėjimo atnaujinimą.
Jeigu pakalbėtume dar apie Velykų reikšmę. Kiek Velykos turi reikšmės ir ką tai reiškia katalikui, žmogui, kuris tiki?
A. Peškaitis: Velykos yra labai aiškiai sakant pagrindinė liturginė šventė metuose. Tikinčiam žmogui tai reiškia viską. Apaštalas Paulius yra parašęs, kad jeigu mes netikime prisikėlimu, tai bergždžias mūsų tikėjimas. Jėzaus prisikėlimas yra esminė tikėjimo tiesa, tikėjimas, kuris liudija viltį. Taigi per Velykas mes ir švenčiame Jėzaus prisikėlimą.
Dar kartą sakau, tai yra pagrindinė liturginė bažnyčios šventė visuose metuose. Antra šventė yra Kalėdos, ne pirma. Žinoma, pasaulyje Kalėdos yra labai jau „išpijarintos“, bet aš manau, kad tai yra suprantama. Kalėdose galime susitapatinti su kūdikėliu, kuris gimsta, džiaugtis juo ir panašiai, bet prisikėlimai neįvyksta kasdieną.
Prisikėlimai įvyksta mūsų viduje, mūsų dvasioje, tačiau Jėzaus prisikėlimas buvo tas unikalus įvykis, kuris iš tikro atveria tikėjimo vartus. Už tai per Velyknaktį yra krikštijami suaugę žmonės. Velykos yra giliausia prasme bažnytinė šventė. Šiaip trečia bažnytinė šventė yra Sekminės, kuri Lietuvoje labiausiai užmiršta.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
