Nežinia dėl ateities
Mažėjant vaikų skaičiui Kėdainių rajono politikams tenka spręsti dilemą – uždaryti ištuštėjusias kaimo mokyklas ar leisti joms toliau funkcionuoti.
Nežinia dėl ateities ramybės neduoda ne tik moksleivių tėvams, bet ir pedagogams. Uždarius kaimo mokyklą vaikams tektų mokykliniais autobusiukais vykti į toliau esančias švietimo įstaigas, o mokytojams – ieškoti darbo.
Kita vertus, dabartinė situacija, kai vaikai mokomi vadinamosiose jungtinėse klasėse, kelia rimtų abejonių.
Į vieną klasę suburti skirtingo amžiaus ir gabumų pradinių klasių moksleiviai, juos moko ta pati viena mokytoja. Visa tai asocijuojasi ne su kokybišku lavinimu, bet su tarpukario ar net prieškario „vargo mokykla“.
Naikinti jungtines klases ar leisti ir toliau joms veikti? Deja, atsakymo į šį klausimą iki šiol nėra. Rajono politikams savivaldybės administracija siūlo palūkėti, kol bus patvirtinti nauji teisės aktai, tapsiantys esminėmis gairėmis optimizuojant mokyklų tinklą ir klasių skaičių.
Sulaukė bendruomenės prašymo
Kėdainių rajono savivaldybės tarybai teko spręsti – leisti kaimo mokykloje steigti dar vieną, 9-ąją klasę, ar ne. Viena vertus, klasę įsteigti prašo mokinių tėvai ir mokytojai, kita vertus – ar negaus kokybiškesnio išsilavinimo šie vaikai, jeigu bus pavėžėjami iki Josvainių gimnazijos?
„Šiais mokslo metais Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriuje yra vykdomos priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio ugdymo bei pagrindinio ugdymo dalies 5–8 klasėse programos.
Jau 6–7 metai dėl mažo mokinių skaičiaus kitos klasės šiame skyriuje nesteigiamos.
Šiais mokslo metais 8 klasėje mokosi 8 mokiniai. Kreipėsi šio skyriaus bendruomenė, mokyklos pedagogai, 8 klasės mokinių tėvai su prašymu atidaryti 9 klasę Pernaravos skyriuje, nevežant moksleivių į Josvainių gimnaziją“, – politikas aiškino rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
Išskaidyti jungtines klases ar jas palikti?
Svarstant šį Pernaravos miestelio bendruomenės prašymą išryškėjo ir kitos esminės problemos. Nors prašymui leisti mokiniams toje pačioje mokykloje lankyti ir 9-ąją klasę prieštaraujančių neatsirado, susidomėta, ar tikslinga mažesnius vaikus mokyti jungtinėje klasėje.
„Ateina vaikas mokytis į 9 klasę, kuris visus 8 metus toje pačioje mokėsi tik jungtinėse klasėse. Ar jūs nemanote, jog net jeigu vaikui ir nepadaroma žala, bet kartu ir nesudaromos visos galimybės išnaudoti tas lavinimosi galias, kurios būtų, jeigu vaikas mokytųsi ne jungtinėse, o atskirose klasėse“, – klausė buvusi pedagogė bei ilgametė rajono merė, savivaldybės Tarybos narė Nijolė Naujokienė.
Pasak politikės, 6 klasėje mokosi 8 vaikai kartu su penktokais. Jos manymu, būtų tikslingiau atskirti 5 ir 6 klases ir taip sudaryti galimybę vaikams kokybiškiau mokytis.
„Ar neatsirastų savivaldybėje tam reikalingų lėšų ir galimybių tai įgyvendinti“, – klausė N. Naujokienė.
Permainos būtinos, tačiau jas siūloma atidėti
Savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas J. Lukoševičius tikino – į jungtines klases atkreiptas ne tik savivaldybės, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų dėmesys.
„Artimiausiu metu šalies Vyriausybė, priimdama ar tikslindama švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo taisykles, mano žiniomis, į tai atkreips labai rimtą dėmesį. Yra siūloma, kad jungtinės klasės galėtų būti tik pradinėse klasėse. O dalykinėje sistemoje nuo 5 klasės tokių klasių neturėtų likti“, – kalbėjo J. Lukoševičius.
Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas minėjo, kad bus keičiami ir įstaigų finansavimo principai, nuo mokinio krepšelio pereinama prie klasės krepšelio.
„Projektuose yra toks sakinys: „Jeigu mokyklų savininkas, savivaldybių tarybos nusprendžia turėti klases su mažesniu mokinių skaičiumi nei numatyta, pirmiausia turės prisidėti savo biudžeto lėšomis, o tik tada Švietimo ir mokslo ministerija skirs finansavimą.
Matau skaičius, taip, kitais mokslo metais 6 klasėje bus 8 mokiniai. Tačiau kalbant apie klasių ar mokyklų tinklo pertvarką siūlau luktelti ir sulaukti tikrų teisės aktų“, – kalbėjo J. Lukoševičius.
