Apie tai laidoje pasakojo fotografas Marius Čepulis.
Aš, pavyzdžiui, labai daug kartų norėjau į Australiją, bet ne tai, kad aš niekur nevažiuoju – aš važiuoju visur, tik ne į Australiją. Kas atsitinka žmonėms, kurie nori daug kartų, o nuvyksta tik vieną?
M. Čepulis: Islandija šiuo atveju yra tokia šalis, kur tu nevažiuoji ilsėtis, nevažiuoji gulėti pliaže kur nors lediniame. Tu važiuoji keliauti, ir ji yra šiaurinė šalis. Oras ten ne visada būna pats geriausias, pats gražiausias, nuostabiausias. Nors mes maudėmės upėje dviese. Aš su sūnumi važiavau, tai buvo 27 laipsniai šilumos.
Nežinau, kodėl nevažiuoti į tą Islandiją, bet ji yra specifinė šalis ir reikia specifinio žmogaus, su kuriuo važiuotum kartu. Kadangi mano sūnus irgi toks specifinis, truputį prietranka fotografas, kaip ir aš, tai buvo tokia dviejų fotografų kelionė. Buvo labai, labai gera proga. Ir, tarp kitko, buvo gerai, kad laukiau, nes su labai geru kompanionu nuvažiavau.
Ar jūs dažniau pasirenkate tokias keistesnes šalis? Ar jus būtų galima ir kur nors tradiciniame Turkijos kurorte sutikti?
M. Čepulis: Jo, Egipte buvau šią žiemą trumpam, šiaip sau. Tiesiog praplaukėm Nilu pirmyn atgal su viena dukra ir žmona. Tai taip, galima sutikti ir tokiose vietose. Aš tikrai nesu fanas gulėti vienoje vietoje. Nežinau, kas jau turi atsitikti.
Vieną dieną galiu pagulėti, gerai – pusantros, bet vis tiek vėliau turiu kažką veikti, nes man neišeina gulėti. Turkijoje irgi mane galima sutikti, Tailande galima sutikti. Bet iš keistesnių šalių gal ne Islandiją taip vadinčiau. Koks nors Afganistanas, pavyzdžiui, šiuo metu Iranas gal būtų keistesnis variantas. Tai gal ten manęs šiuo metu nesutiktų, bet šiaip norėčiau.
Ar reikia plano keliaujant?
Ar prieš vykstant į Islandiją turėjote kažkokį fizinį ar mintyse sudarytą sąrašėlį, ką turite pamatyti, kalbant apie gamtos reiškinius ar kažką panašaus?
M. Čepulis: Šita Islandijos kelionė buvo dovana mano sūnui Mariui. Su bajeriu sugalvojau padovanoti dovaną – pakeliauti kartu, pabūti dviese ilgiau. Mes ten aštuonias dienas buvome ir visiškai neturėjome jokio plano. Planas buvo išsinuomoti mašiną, o tada – ką darysim.
Atvažiavę į Islandiją galvojam: gerai, važiuojam į tą pusę ar į tą pusę? Jeigu važiuosim į tą pusę, gal bus geriau. Ir tiesiog be jokio plano važiavome. Važiavome ratu, apvažiavome visą Islandiją rateliu. Tada jau vietoje žiūrėjome važiuodami.
Kadangi vis dėlto ten yra internetas, tai: o gal šitą krioklį pamatom? O gal čia visai įdomi vieta? Marius vis tiek toks labiau „instagraminis“, tai jis tas visas vietas žino, mato, pasiskaitė, pasižiūrėjo. Čia labai geras vaizdas – važiuojame.
O čia labai fainas laivas, tai būtinai reikia užlipti, ir mes ten įsikibę „Titaniką“ fotkinomės.Tai tokios vietos ir dar vietos, kurios fotografams patiktų, nes mūsų matymas tų gamtos vaizdų yra bendras: „O, čia įdomi būtų vieta pasifotografuoti. O čia būtų labai gražu“.
Tradicinis maistas Islandijoje
Ar Islandija gali būti ir apie maistą?
M. Čepulis: Jo, žinoma. Dešrainiai, picos, „fish and chips“, žuvys. Bet žuvis ten yra tradicinė ir šiaip labai, labai skani. Tokią keistą picą valgėme – juodas sepijos pagrindas. Turbūt su sepijos rašalu ir su „lobsteriais“ ant viršaus. Tai viena iš įdomesnių buvo.
Aišku, tas pūdytas ryklys, kuris dvokia šlapimu, irgi visai nieko, kai alkoholio vėliau ant viršaus užgeri. Bet skaniausi ten būdavo pusryčiai. Mes pusryčius patys darydavomės. Išsinuomavome mašiną ir kartu tą virimo rinkinėlį. Tai mūsų pusryčiai būdavo kiaušiniai, šilauogės, sūris, mėsytė, jų vietinė ruginė duona ir viskas.
Kur nors ant kalno užvažiuoji, prie krioklio, su tokiu vaizdu. Prie kelio pasistatai staliuką, kėdutes, pasidarai valgyti, pasikaitini, išsiverdi arbatos ar kavos ir sėdi, žiūri į tą vaizdą ir pusryčiauji. Vieni iš geriausių pusryčių gyvenime.
Apsimetė gulbe, kad pamokytų vaikus
O kur, jūsų manymu, į gamtą galima kištis?
M. Čepulis: Ten, kur mes jau per daug smarkiai įsikišom ir tas kišimasis visiškai išbalansuoja pusiausvyrą, todėl reikėtų ją vėl atkurti. Yra visokios gamtos atkūrimo priemonės, kai sunaikiname kažką, tai reikia vėl atkurti.
Sunaikiname su invaziniais augalais kažkokią aplinką – prisėjame Sosnovskio barščių, vėliau jie patys prisisėja lubinų. Tai juos reikėtų visus išnaikinti, bet dabar nelabai tai padarysi. Tada toje vietoje vėl turėtų grįžti ta gamta, kuri buvo. Vienas iš kišimosi variantų.
Ar jūs esate tas žmogus, kuris, jeigu pamato kažką darant gamtai ne taip, eina ir rodo pirštu, kad nedarykite? Nežinau, jeigu pamatytumėte antis, šeriamas batonu, sakytumėte: „Ką jūs darote?“
M. Čepulis: Esu sakęs ir esu nesakęs. Priklauso nuo situacijos. Nėra taip, kad aš griežtai ateinu: „Ką jūs darote, rupūžės? Kodėl šeriat antis batonu?“ Esu plaukiojęs Nemune apsimetęs gulbe ir priplaukęs prie vaikų paklausti, kodėl jie taip negražiai daro, šerdami gulbes.
Ką reiškia apsimetęs gulbe?
M. Čepulis: Aš gulbės kostiumą turiu. Atrodė, kad iš tikrųjų gulbė plaukė. Jiems taip atrodė, nes aš vandenyje buvau. Jiems atrodė, kad iš tikrųjų kalbanti gulbė pas juos atplaukė. Tai jiems buvo truputėlį trauma.
Tada pasakiau: „Kodėl taip negražiai darote?“ Aš tikiu, kad vėliau jie gyvenime gulbių nebešėrė. Buvo ir dar kelis kartus. Kartais tiesiog pamatau, kad močiutė šeria kažkokias antis ar varnas, balandžius. Nu, jų jau neperkalbėsi. Ar yra prasmė?
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
