Jis taip pat tvirtino, kad po EP partija neišvengiamai turės imtis permainų, nors konkrečiai jų kol kas neįvardijo.
„Tikimės išlaikyti bent vieną vietą, kurią turime, tokia būtų viltis maksimum, nėra čia ką labai slėpti, reikia turbūt realiai matyti situaciją“, – žurnalistams sakė A. Mazuronis, sekmadienį savo valią pareikšti atvykęs į sostinės Senamiesčio rinkimų apylinkę.
„Aktyvumas ženkliai mažesnis – manau, kad mums, turbūt, nepalanku ir toms naujoms ar nesisteminėms, netradicinėms partijoms irgi nebus labai palanku. Manyčiau, kad tai bus palanku senesnėms politinėms jėgoms, ypatingai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams“, – tvirtino politikas.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 12 val. balsavo 6,33 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 13,74 procento.
Darbo partija šiuo metu turi vieną atstovą EP – Viktorą Uspaskichą, jis rinkimuose nedalyvauja – europarlamentaras sustabdė narystę Darbo partijoje po teisėsaugos pradėto tarptautinio tyrimo dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.
„Daug įtakos (tyrimas – BNS) turės, reputacinėse krizėse gyvename, kurias įveikti, panašu, darosi vis sunkiau ir sunkiau, arba labai sunku, arba neįmanoma. Akivaizdu, kad po šių rinkimų reikės toliau galvoti, ką mes toliau darome, kaip toliau judame, nes jėgų, vidinės potencijos pereiti, nugalėti neigiamą krizę, šleifą, kuris vis toliau velkasi ir vis naujų aspektų atsiranda, turbūt kad mažėja ir mažėja“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Neatmeta bendradarbiavimo galimybių su kita politine jėga
Klausiamas, kokie tai galėtų būti pokyčiai, A. Mazuronis neatmetė ir galimybės jungtis su kita politine jėga.
„Galime jungtis, galime nesijungti, visko gali būti. Kol kas nenorėčiau čia spėlioti ir spekuliuoti, kai bus kažkokie sprendimai (...), tada ir matysime“, – tikino jis.
Pats A. Mazuronis taip pat nesiekia vietos EP, kaip pats teigė, dėl to, jog dalyvavo prezidento rinkimuose ir nenorėjo apgaudinėti rinkėjų.
Politikas taip pat sako, kad euroskeptiškų jėgų stiprėjimas Europoje rodo, jog europinės institucijos yra „stipriai atitolusios nuo Europos piliečių“ ir ne visada išgirsta piliečių lūkesčius.
„Džiaugiuosi, man rodosi, kad tai yra labai geras demokratijos požymis ir ženklas, nes Europos institucijos atsibus ir suvoks, kad (...) ta galia, kurią jie turi, nėra Dievo duota ir gali būti kvestionuojama per rinkimus“, – sakė „darbiečių“ lyderis.
Sekmadienį vykstančiuose EP rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija. Iš viso Lietuva išsirinks 11 europarlamentarų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
