Siekius kariauti su terorizmu deklaruojančios Jungtinės Amerikos Valstijos nori užsitikrinti, kad joms ir toliau būtų pateikiami į JAV ketinančių atvykti Europos šalių piliečių asmens duomenys. Dėl to, kokie duomenys turėtų būti pateikiami jau galiojančiai Keleivių duomenų įrašų sistemai (Passenger name record – angl.) ir kaip jie galės būti naudojami, dar bus balsuojama Europos Parlamente.
JAV, įpratusios, kad jų pageidavimams mažos šalys pritartų nesispyriodamos, į Baltijos valstybes ir Suomiją šįkart pasiuntė Teritorinio saugumo departamento vyriausiąją privatumo pareigūnę Meri Eleną Kelahan (Mary Ellen Callahan), kuri susitikimuose su įvairių institucijų atstovais praėjusią savaitę bandė išsklaidyti būgštavimus dėl duomenų apsaugos garantijų.
– Ar nėra ši išvyka vaidyba ir formalumas? – „Respublika“ klausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko.
– Nemanau, kad tai vaidyba. Manau, dėl to nėra bendros pozicijos Europos Sąjungos šalyse. Tai dalykinė kelionė siekiant galbūt išsiaiškinti pozicijas ar paaiškinti Amerikos poziciją. Tokių dalykų nesureikšminčiau. Nes ES turi savo įstatymus, nuostatas ir Europarlamentas yra išdėstęs savo nuomonę šitais klausimais. Lietuva nėra vienintelė, apie kurios piliečius norima gauti duomenis, tas pats pasakytina ir apie kitas ES šalis.
– Ar žinote, kokių duomenų reikalaujama apie piliečius, keliaujančius į Jungtines Valstijas?
– Nenorėčiau samprotauti, nes nemačiau ir neskaičiau tų reikalavimų.
– Jeigu Lietuva, nusprendusi, sakykime, apsisaugoti nuo ekonominio terorizmo (pavyzdys – kai „Williams“ kompanija perėmė „Mažeikių naftą“), pareikalautų, kad JAV taip pat pateiktų duomenis apie savo piliečius, ketinančius vykti į mūsų šalį, ar tikėtina, kad mes juos gautume?
– Manau, jeigu tai būtų bendravimas tarpinstituciniu lygmeniu ir būtų dalijamasi informacija apie įtariamuosius, kurie gali sukelti grėsmę, tai žinoma, kad gautume tokią informaciją. Kitas dalykas, kai kalbame apie tokius dalykus, kai institucijos demonstruoja savo veiklumą kaupdamos informaciją, ją apdorodamos, bet neaišku, ar iš tos informacijos bus koks nors rezultatas, tad jo gali ir nebūti.
– Po Baltijos šalis keliaujanti JAV teritorinio saugumo departamento pareigūnė netgi nenorėjo įvardyti, kokios institucijos naudotųsi mūsų piliečių privačiais duomenimis. Ar toks slapukavimas yra pateisinamas?
– Siūlyčiau nesureikšminti darbinio pareigūno vizito, juk priimami sprendimai yra ne jų, o politiniai. Šiuo atveju politinio sprendimo nesu girdėjęs. Pareigūnų toks darbas – teirautis, domėtis, ieškoti.
Kalbino Jaunius POCIUS