Iki metų pabaigos Vidaus reikalų ministerija planuoja organizuoti gyventojų apklausas dėl naujų savivaldybių steigimo ir žiedinių savivaldybių panaikinimo Vilniaus, Kauno, Panevėžio rajonų bei Alytaus rajono likusiose seniūnijose, ketvirtadienį rašo "Alytaus naujienos".
Vakar posėdžiavusi Alytaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo nepritariama Alytaus rajono savivaldybės panaikinimui Butrimonių seniūnijos teritoriją priskiriant naujai Jiezno savivaldybei, Raitininkų seniūnijos teritoriją - naujai Merkinės savivaldybei, Alytaus, Alovės, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Simno seniūnijų teritorijas prijungiant prie Alytaus savivaldybės.
Pasirodo, įžanga tokiam Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimui padaryta praėjusią savaitę slaptame Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje Druskininkuose, o po jo šios tarybos nariams buvo sudarytos galimybės išsimaudyti turkiškoje pirtyje, išmėginti masažus.
Alytaus regiono plėtros taryba, vadovaujama Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos, nepritarė Vidaus reikalų ministerijos numatomai gyventojų apklausai dėl steigiamos naujos Merkinės savivaldybės ir apklausos vykdymui Alytaus rajono savivaldybėje.
Regiono plėtros taryba užkirto kelią išklausyti gyventojų nuomones dėl naujos Merkinės savivaldybės steigimo, prie kurios numatoma prijungti Alytaus rajono Raitininkų seniūniją, taip pat rengti gyventojų apklausą kitose minėtose Alytaus rajono seniūnijose dėl jų prijungimo prie bendros Alytaus savivaldybės.
Logiška, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba nepriėmė susinaikinimą reiškiančio sprendimo - panaikinti Alytaus rajono savivaldybę.
Vidaus reikalų ministerija buvo įpareigota Vyriausybės šiai iki liepos 1-osios pateikti veiksmų planą, kas Lietuvoje bus daroma per artimiausius trejus metus įgyvendinant savivaldybių reformą. Šis planas Vyriausybei kol kas nepateiktas, todėl ir Seimas negali svarstyti įstatymų projektų, susijusių su šalies teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimu.
Vadina sovietmečio reliktu
Alytaus rajono savivaldybėje - mažiausia gyventojų tarp žiedinių savivaldybių
Šiuo metu Lietuvoje yra 55 savivaldybės, turinčios savo centrus, ir 5 vadinamosios žiedinės, kurių centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tarp šių - Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės.
Pastarąjįkart šalyje savivaldybių reforma vykdyta 2000-aisiais įkuriant Rietavo ir Elektrėnų savivaldybes, vietoj Marijampolės miesto ir rajono savivaldybių - Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos.
Po šios reformos, ėmus veikti 60-iai savivaldybių, buvo diskutuojama, kad artimiausiu metu Lietuvoje neturėtų likti žiedinių savivaldybių, kaip nutiko su Marijampolės miesto ir rajono savivaldybėmis, - jos likviduotos ir įsteigtos naujos.
Tačiau netrukus šios diskusijos prislopo. Artėjant šįmet vasarį vykusiems savivaldybių tarybų rinkimams aukščiausiose šalies valdžios institucijose vėl imta svarstyti apie savivaldos reformą nuo 2011 metų arba nuo naujų savivaldybių tarybų rinkimų po ketverius metus truksiančios šios savivaldybių tarybų kadencijos.
Kaip metų pradžioje sakė vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila, žiedinės savivaldybės yra tarybinių laikų palikimas ir jų neturėtų likti, jei politikai pritars.
Vidaus reikalų ministerija inicijuoja gyventojų apklausas
Vidaus reikalų ministerija studiją dėl savivaldybių optimalaus skaičiaus nustatymo ir jų teritorijų ribų keitimo Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pristatė pernykštį pavasarį. Kadangi Europos Sąjungos teisė savivaldybių skaičiaus nereglamentuoja, kiekvienos šalies valia spręsti apie savivaldos institucijų skaičių.
Visose studijos alternatyvose, išskyrus tą, kurioje siūloma šalies savivaldoje nieko nekeisti, numatoma panaikinti Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybes. Kitas klausimas - kiek atsirastų naujų.
Pagrindiniu kriterijumi reformuojant dabartines ir steigiant naujas savivaldybes laikomas toje teritorijoje gyvenančių žmonių interesas.
Vidaus reikalų ministerijos specialistų, atsakingų už savivaldos reformą, įsitikinimu, tik atlikus kiekvienos teritorinės bendruomenės apklausą ir išsiaiškinus, ar ten gyvenantys žmonės tikrai nori turėti vietos savivaldą, galima analizuoti, kaip ta teritorija atitinka kitus kriterijus.