Artėjantį penktadienį, rugsėjo 23 dieną, Aluntos dvaras kviečia pasitikti Bobų vasarą ir išlydėti poną Tadeušą.
Šiemet gegužę Aluntos dvaras pabudo vienai nakčiai: jame buvo surengtas įspūdingas renginys, į kurią susirinko aplinkinių dvarų ponai. Tiksliau sakant, muziejininkai iš aplinkinio regiono, įsijautę į laiko dvasią, persikūnijo į praėjusio amžiaus asmenybes.
Pasak Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, gaila, kad toks puikiai sutvarkytas dvaras, palyginti, dar mažai žinomas Lietuvoje.
- Todėl nusprendėme įpūsti jam gyvybės, – sako Viktorija Kazlienė, – ir susidraugavę su Lietuvos Muzikos sąjungos prezidente kompozitore Audrone Žigaityte-Nekrošiene, ketiname rengti jame keletą tradicinių renginių. Pavasarį buvo Muziejų nakties šventė „Aluntos dvaras. Pažadintas nakčiai“, o dabar, per rudens lygiadienį, kviečiam atsisveikinti su šiltuoju metų laiku – apsilankyti renginyje „Aluntos dvaras. Ponas Tadeušas išvažiuoja“. Juk anksčiau Lietuvos dvarai ir alsavo tokiu ritmu: jų šeimininkai čia tik vasarodavo, o šaltąjį metą praleisdavo kur nors Italijos Pietuose ar Prancūzijos Rivjeroje. Be šių dviejų – pono pasitikimo ir išlydėjimo – renginių dar ketiname kviesti į „Aluntos dvaro nakties muzikos“ vakarus vasaros metu.
Pono Tadeušo vaidmenyje Aluntos dvare pasirodys žinomas teatro ir kino aktorius Remigijus Vilkaitis. Jį jau ant dvaro laiptų pasitiks senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale", atliksiantis teatralizuotą programą. O Didžiojoje dvaro menėje, ponui ir visiems dvaro svečiams rengiamas saloninės muzikos koncertas: dainuos Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, jam akompanuos pianistė Nijolė Ralytė.
Po koncerto renginio dalyviai galės nusifotografuoti atminčiai ir su Lietuvą iki pavasario paliekančiu ponu, ir su Vytautu Juozapaičiu. Renginio dalyviai yra kviečiami įsijausti į laiko dvasią, panaršyti savo močiučių spintose ar palėpėse ir pasidabinti retro stiliumi.
Kadangi Aluntos dvaras garsėjo savo Rytų porceliano ir žibintų kolekcija, išlydint poną, bus pristatyta vilniečio senienų mėgėjo Sauliaus Pilinkaus stiklo kolekcija „Laiko duženos“. Po parodos Alantos dvaro muziejuje-galerijoje kolekcija keliaus į kitą Molėtų krašto muziejaus padalinį – Stiklo muziejų Balninkuose.
Pasak Sauliaus Pilinkaus, „Laiko duženos“ – tai XX a. pradžios įvairiausių dydžių senoji stiklo tara – skirtingų spalvų, faktūrų, formų, dydžių.
– Mane visą laiką žavėjo stiklo alchemija ir trapumas, – sako Saulius Pilinkus. – Iš skirtingo smėlio, mineralų randasi kitoks atspalvis, taip gamta ugnies pagalba virsta kultūra. Ta gamtos ir kultūros sintezė man yra brangi, graži. Todėl aš rinkau buteliukus, tas laiko duženas senojo Vilniaus palėpėse, močiučių spintose ar net ... sąvartynuose. Džiaugiuosi, kad Molėtų muziejininkai įvertino tai ir iš mano lentynų perkėlė į vietą, kur juos galės pamatyti ne tik mano draugai.
Apie gamtos ir kultūros vienovę kalbės ir kitas, jau šeštadienio rytą prie rūmų prasidėsiantis renginys – Lietuvos geopaveldo diena. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, tądien susipažinsime su Alantos apylinkių kraštovaizdžiais ir geologinėmis bei kitomis įdomybėmis.
- Šis kraštas turi labai įdomių bruožų, vertų būti geologiniu paveldu, – sako Jonas Satkūnas. - Bene žymiausi yra Aluntos dvaro šaltiniai ir Marijos šaltinis gretimame Janonių kaime. Geopaveldo dienos dalyviai susipažins su legendomis apipintu Verpeto kalnu, dubenėtuoju Valiulio akmeniu.
Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis džiaugiasi, kad Alantą ir jos apylinkės atranda ir domisi vis daugiau smalsuolių.
– Dvaras yra ne tik puikiai sutvarkytas, bet ir lengvai pasiekiamas ir iš sostinės, – sako mokyklos, kuri rūpinasi dvaro pastatais ir parku, vadovas. – Iš Vilniaus atvažiuojama per vieną valandą, nuo sostinės jį teskiria kiek daugiau nei 80 kilometrų. Atvykę iš tolėliau į pono Tadeušo palydas, svečiai galės ramiai pernakvoti mokyklos viešbutyje ir šeštadienį leistis į pažintį su geologiniais apylinkių lobiais.
Pasak muziejininkės Viktorijos Kazlienės, Aluntos dvaro šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Astikų laikus. Renginį skiriame 575 paminėjimo metinėms. Šis dvaro pastatas – jau trečiasis. Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis, 1858 metais pastatęs išskirtinius neoromaninių bruožų, italų vilos stiliaus rūmus su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais.
– Iki mūsų dienų išliko pasakojimai, kad rūmų statybai buvo privežta labai daug akmenų, o granito kolonos laivais iš Suomijos atgabentos į Klaipėdą, o iš ten jaučiais į Alantą, – pasakojo Viktorija Kazlienė.
Alantos dvaras garsėjo turtingu interjeru: dekoratyvinio tinko lubos, ornamentuotas parketas, ištaigingi pietų baldai.. Pokylių salę puošė žvakių sietynas, sieninės žvakidės, įspūdingos užuolaidos, paveikslai, baldai, prašmatnios augalų kompozicijos. Buvo įrengtos rytietiško stiliaus menės, turtingos originalia porceliano ir žibintų kolekcija.
1870 metais pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Tačiau čia apstu ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms-rekreacinėms reikmėms. Net trys rūmų menės yra skirtos Alantos dvaro galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Garsėja dvaras ir muziejumi, kurį įrengė Alantos krašto šviesuolė, bibliotėkininkė Elvyra Satkūnaitė.. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į biblioteką, kuriame saugomas ir vienintėlis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas – supamoji kedė.
Ponas Tadeušas Pac-Pomarnackis (pirmas iš dešinės) su artimaisiais prie obelisko Aluntos dvaro parke, Molėtų krašto muziejaus nuotr.
Dvaras (nuotr. A. Balanda)
