Apie tai, ko sulauksime šiais metais bei kokie yra pagrindiniai ministerijos tikslai ir siekiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.
Nuo sausio 1 dienos, atlyginimus pedagogams didinate apie 8,41 proc., tačiau prieš tai buvo kilę diskusijų, mokytojai ruošėsi streikuoti baimindamiesi, kad atlyginimai gali nekilti. Kaip ši situacija vertinama dabar, žinant, kad profsąjungos teigia, jog galutinis tikslas būtų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio? Kokių priemonių imsitės, kad pedagogai jaustųsi patenkinti savo užmokesčiu?
R. Popovienė: Pedagogų darbo užmokestis yra vienas iš mūsų prioritetų – mums svarbu, kad pedagogų darbo užmokestis atlieptų jų darbo sąlygas ir lūkesčius. Labai aktyviai dirbame su pedagogų profesinėmis sąjungomis, yra pasirašyta kolektyvinė šakos sutartis su 4 profsąjungomis, kurioje labai aiškiai sutarta, kaip kasmet turi didėti pedagogų darbo užmokestis.
Kadangi tai yra pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, mes, kaip ministerija, ir mūsų vyriausybė turime ją vykdyti, nes tai yra tam tikras įsipareigojimas. Tvirtinant valstybės biudžetą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas šalies gynybai – tai buvo gynybinis biudžetas, tą supratome visos ministerijos, tačiau svarbiausi prioritetai buvo atliepti. Neslėpsiu, buvo sudėtingas laikotarpis.
Mes derėjomės su Finansų ministerija, turėjome labai didelį pačios premjerės palaikymą. Kalbėjome, kad turime atliepti tai, kas yra sulygta profesinės šakos sutartyje, ir atliepti pedagogų lūkesčius. Labai intensyviai kalbėjomės su Finansų ministerija, ieškojome galimybių, kad galėtume įgyvendinti tai, kas numatyta – kasmet didinti pedagogų darbo užmokestį ne mažiau kaip 5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Iš pradžių ne viskas labai gerai sekėsi, nebuvome gavę tų lėšų, kurios turėjo būti, buvome gavę mažiau, ieškojome įvairiausių variantų. Labai nuoširdžiai noriu padėkoti profesinėms sąjungoms už tą supratimą ir bendrą ieškojimą. Mes iš pradžių siūlėme didinti 11 proc. nuo rugsėjo mėnesio, bet tai sukėlė ilgalaikę perspektyvą ir didelį lėšų poreikį, vėliau pedagogai ir kitos profesinės sąjungos labai aktyviai išsakė nuomonę, kad jie norėtų didinimo nuo sausio mėnesio.
Kalbėdamiesi su Finansų ministerija ir premjere, radome sprendimus ir atliepėme tai, kas buvo sulygta profesinės sąjungos sutartyje. Būtent 7,65 proc. bazinis dydis didėjo nuo sausio 1 dienos visiems, o pedagogams sutarėme, kad bus didinama 8,41 proc. Praeitą savaitę tą sutartį pasirašėme su keturiomis profesinėmis sąjungomis, nes kasmet yra numatyta tartis dėl darbo užmokesčio, jei iškyla poreikis.
Džiaugiuosi, kad pedagogai patys labai aiškiai išsakė lūkesį, kad darbo užmokestis didėtų nuo sausio 1-osios. Nors ir ilgai ieškojome sutarimo su profesinėmis sąjungomis, tą sutarimą radome – kitais metais vėl turėsime ieškoti sutarimų.
Esame aptarę ir tai, kad turime pasižiūrėti, kokios bus šalies finansinės galimybės, kai derėsimės dėl kitų metų, nes turime suprasti, kad šalies gynybinis biudžetas ir lėšos gynybai mūsų valstybei taip pat yra labai svarbios.
Prieš prasidedant šiems mokslo metams minėjote, kad trūksta apie 458 mokytojų. Kokia situacija yra dabar ir kaip ministerija stengsis tą situaciją keisti, kad tų mokytojų atsirastų?
R. Popovienė: Dėl pedagogų trūkumo mes turime problemą, tačiau tas skaičius nuolat kinta. Skaičius, kurį paminėjote, turbūt buvo rugpjūčio mėnesio skaičius, nes mokyklos registruojasi tam tikroje sistemoje. Jei atsiranda vienas ar kitas specialistas, iš tos sistemos tas skaičius iškrenta, jis nuolat kinta.
Šiandien į tą sistemą nežiūrėjau, koks yra poreikis, bet žinau, kad vėliau jis sumažėjo iki 200. Žinome, kad mes nesame vienintelė šalis, kuri susiduria su šia problema – visose šalyse trūksta pedagogų, susiduriama su pedagogų profesine krize.
Dalyvaudama švietimo ministrų susitikimuose Briuselyje, kur vyksta mūsų formalūs susitikimai, bei Europos pirmininkavimo renginiuose, mačiau, kad daugelis šalių liečia šį klausimą. Mes lygiai taip pat susiduriame su ta problema.
Žinome, kad studijuojančių pedagogiką turime nemažai, šiais metais netgi daugiau negu pernai, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad daugelis tų jaunų žmonių, kurie baigia studijas, neateina dirbti į mokyklą, dėl to esame sau išsikėlę tikslą dirbti ne tik ties pedagogų rengimu ir pritraukimu, bet ir ties jų išlaikymu mokyklose.
Esame sudarę darbo grupę, kurioje numatėme pagrindines kryptis, apsvarstėme daugybę siūlymų ir netrukus išeisime su baigtais siūlymais, kurie vėliau vienaip ar kitaip bus įgyvendinti per teisės aktus.
Pagrindinės kryptys šiandien yra stiprinti pedagogų rengimą būtent Vakarų Lietuvoje. Žinome, kad tas jaunas žmogus, kuris atvažiuoja studijuoti į Vilnių ar Kauną, dažniausiai ten ir lieka dirbti. Mes norime, kad pedagogai būtų rengiami ir Klaipėdos srityje, taip pat norime jau studijuojančius studentus įtraukti į mokytojo darbą anksčiau, kad per praktiką jie labiau pajustų pedagogo darbą.
Numatytos lankstesnės priemonės, kaip patekti į mokytojo profesiją, tačiau pagrindinis aspektas kalbant su pačiais pedagogais yra jų darbo sąlygų gerinimas. Kai kalbame apie darbo užmokestį, pedagogai visada sako, kad darbo sąlygos šalia užmokesčio yra prioritetinė sritis. Šiose keturiose srityse esame parengę siūlymus ir netrukus juos pristatysime.
Užsiminėte apie darbo sąlygas, tad gal galėtumėte šiek tiek papasakoti, kokios bus tos priemonės, kad jauni žmonės ateitų ir liktų mokyklose? Galbūt galėtumėte pasidalinti, kas konkrečiai bus daroma?
R. Popovienė: Siūlymus pateiksime, bet emocinė aplinka yra labai svarbi kiekvienam pedagogui. Tai emocinės ir socialinės aplinkos stiprinimas, kalbant ir apie patį koeficientą, apie nuotolinį darbą, tam tikras kvalifikacijas, metodinių užduočių parengimą. Visa tai įeina į tą paketą, kurį tikrai pristatysime.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
