Užtenka perskaityti tas 4 raides (LLRI) - ir toliau pasidaro nebeįdomu; visi tų komjaunuolių išvedžiojimai tiek kartų girdėti, tokie primityvus, nuvalkioti, banalūs, kad galima iš anksto pasakyti, ką jie pasakys bet kuriuo klausimu, dar jiems neišsižiojus. Visa jų pamokslų esmė - kokie 2 ar 3 buzzwordai ("laisva rinka", "mokestis už paslaugą" ir pan.), pakartoti daug kartų, įterpiant vieną kitą žodelį dėl konteksto ("aukštojo mokslo reforma") ir tarpus užpildant gausiu š_ū_d_o malimu.

Dabar iš esmės: negi niekam neateina į galvą, kad yra bent 1 vienas, bet fundamentalus dalykas, kuris skiria autoserviso ar kirpyklos paslaugas nuo mokymo įstaigos "paslaugų"? Negali būti, kad autorius to skirtumo nepastebi, todėl manau, kad jis sąmoningai varo demagogiją.

Tas skirtumas, jeigu kas neįsikirto, yra toks: autoservisas gali suteikti jums paslaugą jums patiems nedalyvaujant, t.y., jums nereikia dėti pastangų remontuojant savo geldą - viskas padaroma už jus už atitinkamą mokestį. Tuo tarpu ar galite įsivaizduoti, kad univeras suteiktų išsilavinimą studentui, jam nedalyvaujant? Sukištų jam visas žinias į kaukolę be jokių pačio studento pastangų? Toks ir skirtumas.

Kitas reikalas - konkurencija ir pasirinkimas. Ar galima laikyti, kad klientas, būdamas sąmoningas ir informuotas, sąmoningai pasirinks paslaugos tiekėją iš kelių galimų? Drįstu teigti, atsižvelgęs į nemažos dalies dabartinių studžių mintijimą, kad didžioji dalis būsimų studentų masiškai su visais krepšeliais sustos ten, kur galima, kokius 3 metus pavoliojus p1npalą, gauti kokį nors popierių (a.k.a. "diplomą"). Ir suklestės visokie McUniverai, panašaus lygio kaip A.Stašaičio AtA "Verslo akademija" (ar kaip ji ten vadinosi), ir prikeps pusglušių "specialistų" su vidurinės grandies vabybininkėlio mentalitetu, ir suklestės mokslas ant Lietuvos.

KUR tas:
"Phelps paskutiniame interviu teigia : ekonomika nėra inžinieriškai išbalansuodas dalykas, ekonomika - tai neapibrėžtumas "
Duokite adresą. Kokiame interviu?

Neapibrėžtumas - tai Knight (1921).

------UNCERTAINTY, PROFIT AND ENTREPRENEURIAL ACTION: FRANK KNIGHT’S CONTRIBUTION RECONSIDEREDGEOFFREY T. F. BROOKE∗ABSTRACT: Frank H. Knight held two different concepts of uncertainty. The first is based on the possibility of insuring against an outcome. The second refers to all instances where individuals have subjective expectations about the future. The second meaning forms the basis of Knight’s (1921) theory of profit and entrepreneurial action (Knight I). Knight I is limited; it provides no explanation of the incentive for entrepreneurial action. Knight's (1942) much neglected second theory of profit (Knight II) highlights the deficiencies of Knight I by offering a clear incentive for entrepreneurial action. The differences between the two theories of profit reflect the impact of incorporating historical timing into economic analysis

Smagiai rašosi „pseudonimu“ prisidengus, a ne? Gali rašyti nesąmones, kurpti insinuacijas ir neigti akivaizdžiausius dalykus. Nebadys pažįstami pirštais po to.
Vargu, ar tarp laisvosios rinkos, A. Degučio ir A. Stašaičio kritikų yra bent F. A. von Hayek'o „Kelią į vergovę“ skaičiusių. Apie kitus jo darbus, apie L. von Mises'o, R. Nozick'o, A. Smith'o, F. Bastiat'o, M. Friedman'o ir daugelio kitų knygas net ir negirdėję ko gero.
A. Stašaitis nukentėjo viešai pareiškęs nemokėsiąs neteisingai užkraunamų mokesčių. Daugelis verslininkų (ir ne tik) nemokėjo ir nemoka mokesčių slapta, gindamiesi nuo šio, įstatymu įteisinto reketo. O nuo mokesčių inspekcijos atsiperka kyšiais. Kuri pozicija moralės požiūriu teisingesnė?

Degučiui ir LLRI

Prieš kokį dešimtmetį, o gal ir seniau tada garsus verslininkas Stašaitis (vėliau buvo apkaltintas sukčiavimu ir pasodintas į cypę) buvo įkūręs lyg ir klubą Kaune. Į jį iš Vilniaus Stašaičio kviečiamas ir apmokamas atvažiuodavo p. Degutis skaityti paskaitų apie laisvąją rinką. Visokio plauko sukčiams "laisvoji rinka" - rojus ir pasiteisinimas dėl savo nedorų darbų.

Deguteli, kas tave persamde ? Kam dabar bedirbi, marioneti? Kam dega padai tai laizai, kad ilgiau laikytu

Vienas iš nuoseklių ir tvirtų liberalizmo straipsnelių lietuviškai.
Komentatorius mini E.Phelps.
Nepažistu asmeniškai , bet domiuosi pažiūromis.
Manau Phelps pritartų Degučio išdėstytoms mintims 99proc.
Phelps paskutiniame interviu teigia : ekonomika nėra inžinieriškai išbalansuodas dalykas, ekonomika - tai neapibrėžtumas . Reiktų perrašyti visus ekonomikos vadovėlius , toliau dėsto Nobelio lauretas.

Gerb. inž. kaip Jūs pavadintumėte tokį reiškinį, kai laisva rinka tarnauja pati sau t.y. laisvai rinkai, demokratija- demokratijai, o laisvė reikalinga laisvei. Kai rinka , demokratija ir laisvė pasiekia tokį lygį , jos tampa nauju totalitarizmu. Visuma yra tuštuma, viskas yra niekas.
Tik nereikia citatų ir civilizuotų šaltinių, nes tas parodo , kad nėra įrodymų.
A. Degutis užsiima demagogija.

PS.
Prieš
Arba performance - "veikmė".

entrepreneur---"verslininkas".

Gal ir kietas tas Degutis.
Bet.
Žiūrėkite, ponai(ios), dažnai cituoju Nobelistą 1993 North'ą, kurį išvertė Algirdas Degutis. Filosofas? Nežinau, koks jis daktaras.
Arba performance - "veikmė".

Gėda taip supanikuoti ir pasiduoti istorines sąvokas lietuviškam biurokratiniam populizmui.

Ir čia dabar Degutis bando sudirbti Radžvilą?
Kur civilizuoti šaltiniai? Vienas Freedmanas?
Ir iškreiptas Adamas Smithas.
O kodėl napasiimti Carl Schramm'o ar kokio ten Nobelisto 2006 Edmund Phelps'o?
Kas tada gautųsi iš Degučio kritikos?