Akibrokštas Lietuvos mokytojams: durys darbui palengva uždaromos

Mokyti vaikų lietuvių kalbos į Rusijai priklausančią Karaliaučiaus sritį vykdavę Lietuvos mokytojai pastaruoju metu susiduria su vis didesnėmis kliūtimis, jiems nebeišduodamos darbo vizos. Lietuvos politikai nuogąstauja, kad iš šio krašto stumiama lietuvybė.

„Situacija yra keistoka. Apskritai nenori duoti vizų mokytojams, per didelius vargus išduodama viza, bet ne tokia, kokios reikėtų. Išduodama kultūrinė viza, o reikia darbo vizos. Kai nėra darbo vizos, negali dirbti žmonės“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Anot jo, lietuvybės stūmimo iš šio krašto tendencija pastebima jau ne pirmus metus, bet pastaruoju laiku ji juntama ypač.

„Mes apskritai Karaliaučiaus krašte stumiami, mes jau nebeturime nė vienos mokyklos, kur dėstoma lietuvių kalba. Turime tik menkutį fakultatyvą, bet ir iš čia prašoma pasitraukti. Vienu žodžiu, Karaliaučiaus krašte lietuvybės situacija, nors palei Nemuną gyvena gana daug lietuvių, yra prasta. (...) Artėjame prie to lygio, kur nulis darosi“, – sakė E. Jovaiša.

Lietuvių kalbos mokytojų darbo Karaliaučiaus srityje klausimą šią savaitę aptarė Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetai.

Posėdyje dalyvavusi mokytoja Ona Druseikaitė-Ruževičiūtė, Černiachovskio vaikų ir jaunimo centre vedusi lietuvių kalbos fakultatyvą, pasakojo jau du kartus praradusi darbo vizą.

„Nežinau, ar šis modelis turi vilties ir perspektyvą ateityje, ir lietuvių kalbos mokytojai iš Lietuvos turbūt išvis nepageidaujami tame krašte, neturi vietinio palaikymo net asociacijos (Karaliaučiuje veikiančios Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos – BNS) gretose. Uždarius abi mokyklas – tiek Černiachovskio vaikų ir jaunimo centro fakultatyvą, tiek Nemano mokyklos pavyzdį – nesulaukiau nei klausimų, nei skambučių iš asociacijos pirmininko, nesulaukiau ir prieštaravimo, pasiaiškinimo“, – teigė mokytoja.

REKLAMA

Su gaunamomis vizomis dirbti negali

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kancleris Tomas Daukantas ir Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Olegas Skinderskis patvirtino, kad iš Lietuvos į šią Rusijos sritį vykstantiems mokytojams išduodamos tik kultūrinių mainų vizos. Jas turėdami lietuvių kalbos specialistai gali tik konsultuoti vietos mokytojus, bet patys neturi teisės dirbti. „Peržengę sieną mes tampame vizų režimo pažeidėjais. Vykstame dirbti, o iš tikrųjų galime konsultuoti. Bet koks mūsų žingsnis yra stebimas, turime duoti ataskaitas visokiems pareigūnams“, – teigė O. Druseikaitė-Ruževičiūtė.

Generalinio konsulo teigimu, kyla didelių sunkumų gauti minėtas kultūros vizas.

„Vietos valdžios požiūris, konkrečiai Karaliaučiaus srities švietimo ministrės kelia susirūpinimą dėl pradėtų įgyvendinti kliūčių tolesniam lietuvių kalbos mokymui atskirose mokyklose. Besibaigiant praėjusiems mokslo metams, buvau pas švietimo ministrę, kalbėjome, tačiau aiškiai buvo matyti atmestinis ir abejingas požiūris ir veiksmai netruko parodyti realiai, ką galvoja vietos švietimo ministerija ir jos vadovė“, – pasakojo diplomatas.

Pasak jo, Karaliaučiaus srities švietimo įstaigų vadovai spaudžiami nebendradarbiauti su lietuvių kalbos mokytojais.

„Šalia Ragainės Nemano esančiame mažame miestelyje, kur ilgametė mokytoja Emilija Bukontienė važinėjo ir vedė fakultatyvą, direktorius ją neseniai iškvietė ir pasakė, kad ji turėtų savo veiklą nutraukti, o priežastis tam buvo spaudimas, išsakytas vienos specialios institucijos atstovo“, – tvirtino O. Skinderskis.

Lietuvių kalbos moko Rusijos piliečiai

K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius teigė, kad kai kur lietuvių kalbos moko Karaliaučiuje gyvenantys Rusijos piliečiai.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2017-12-10 12:46:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negi tai didelė problema? Norintys lietuvybės gali grįžti į Lietuvą. O nenorintiems čia gyventi ir ta kalba nereikalinga. Viskas yra paprasčiau ir jokio baubo nematau tame. Geriau dėmesį sutelkite Lietuvos teritorijai, nemažai yra vietų, kur informacija pateikiama tik angliškai, o tai reiškia ne kiekvienam lietuviui prieinama. Jau ir čia svarbiau darosi anglų kalbos mokėjimas, nei lietuvių. Kino teatre filmo nebent titrai lietuviški. Įgarsinimo nėra ir automatiškai ten lankytis paprastam žmogui jau nėra jokio reikalo. Bet jei yra titrai- reiškia viskas gerai. Atitinka mūsų standartus. Patys neinvestuojame į lietuvybę savame krašte, net dainuojame angliškai, o norime kažkur Rusijoje mokyklų. Čia, mūsų mokyklose, nepajėgia išmokyti vaikų lietuviškos gramatikos. Utopijas rašinėjate ir tiek tegaliu pasakyti.
Atsakyti
-1

a
2017-12-10 16:02:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Klausimas pamąstymui : jau ketveri ( ar 5 ?) metai kai Latvija turi bevizį pasienio režimą su Baltarusiją. Lietuvai tokio režimo nėra suteikta. Latviams viza metams kainuoja 20€. Klausimas , kodėl?
Atsakyti
0

a
2017-12-10 16:03:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atsiprašau, supaprastintą režimą.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų