Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės doc. dr. Rasos Kizlaitienės aiškinimu, išsėtinė sklerozė yra labai klastinga autoimuninė nervų sistemos liga, kuria kasmet Lietuvoje suserga virš 200 pacientų.
„Ji klastinga tuo, kad dažnai prasideda jauname amžiuje, labai dažnai pirmųjų jos simptomų žmonės neatpažįsta, ypač jei jie nėra stipriai išreikšti. Kai į tai pacientai nekreipia dėmesio, kyla dar didesnis iššūkis.
Išsėtinė sklerozė pasireiškia įvairiais simptomais – pusiausvyros, koordinacijos sutrikimais, paralyžiais. Todėl labai svarbu juos labai anksti atskirti“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Kokie simptomai – išsėtinės sklerozės ženklas?
Kadangi tai liga, kuri pamažu išjungia ryšį tarp smegenų ir kūno, gydytoja akcentavo, kad nerimą turėtų sukelti tokie simptomai kaip staigūs galūnių tirpimai, regos problemos.
„[Pavojinga], jei sutriko vienos akies matymas, atsirado dvejinimasis, nutirpo ar pasilpo ranka, koja, kuri nors kūno pusė, atsirado svaigimas, nestabilumas. Tai kas, kad žmogus, tarkime, turi pasiaiškinimą, jog galbūt vakar sunkiai dirbo, labai pervargo.
Tačiau apskritai nereikėtų visko nurašyti nuovargiui ar intensyviam gyvenimo būdui, ypač jeigu galvojame apie jauno amžiaus žmonių ligas“, – kalbėjo R. Kizlaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu vyresniems žmonėms paralyžius dažniausiai ištinka dėl insulto ar kitų priežasčių, jei tokie nauji simptomai atsirado jaunam žmogui, jam būtina kreiptis į specialistą –šeimos gydytoją arba neurologą.
„Turime nepamiršti, kad autoimuninės ligos – ir išsėtinė sklerozė yra viena iš jų – yra pati dažniausia negalios simptomus sukelianti priežastis jauname amžiuje po traumų“, – konstatavo gydytoja.
Agresyvi liga užpuola būnant 20–40 metų amžiaus
Docentės aiškinimu, kadangi imuninė sistema yra labai aktyvi jauname amžiuje, dažniausiai išsėtinė sklerozė prasideda 20–40 metų amžiuje.
„Kodėl taip yra? Veiksnių yra labai daug. Viena, aišku, yra genetinė predispozicija. Turime tokį genų, kurie koduoja HLA leukocitus, rinkinį, kurie, patekę į tam tikras aplinkos sąlygas, gali sudaryti sąlygas žmogui susirgti daugeliu imuninių ligų. Viena iš autoimuninių, centrinės nervų sistemos ligų ir yra išsėtinė sklerozė“, – sakė gydytoja.
Tiesa, pasak jos, kaip daugelio ligų atveju, labai svarbus ir gyvenimo būdas. „Labai aiškiai nurodoma, kad vitamino D trūkumas, saulės stoka, su kuo susiduriama mūsų platumose, turi įtakos. Todėl būtinai reikia papildyti vitamino D atsargas“, – pastebėjo R. Kizlaitienė.
Ji akcentavo – neužtenka saulėtą dieną sėdėti ofise, reikėtų bent 20 minučių pabūti atidengus kuo daugiau kūno.
„Svarbus bendras gyvenimo būdas – stresas, darbo poilsio režimas, ne veltui rekomenduojama vaikščioti, turėti fizinį krūvį, aktyviai sportuoti. Taigi tai svarbu ne tik dėl kraujotakos ligų profilaktikai, bet ir autoimuninėms ligoms.
Labai svarbu dieta – vengti angliavandenių, kuo mažiau naudoti dirbtinių saldiklių, perdirbtų maisto produktų. Reiktų riboti kalorijas, vengti nutukimo. Adipocitai, tai yra ląstelės, kuriose kaupiasi lipidai, jei jų yra daug, vystosi ryškesnis imuninis uždegimas ir gali labiau pasireikšti ne tik aterosklerotinės ligos, bet ir uždegiminiai autoimuniniai procesai.
Taigi žmogus tikrai gali daug ką valdyti, pakeisti tol, kol yra sveikas, nesuserga. Bet ir sirgdamas žmogus turi visada galvoti apie sveiką gyvenimo būdą. Jau nekalbu apie rūkymą, kas aiškiai įrodyta, kad tai kenkia, (...) aktyvuoja autoimuninį uždegimą.
Anksčiau grėsė vien neįgalumas
Nors išsėtinė sklerozė agresyvi liga, gera žinia ta, kad yra būdų ją valdyti. „Labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, nes turime gydymo būdus, kurie praktiškai sustabdo ligos eigą.
Anksčiau, prieš 10–20 metų susirgusiems žmonėms negalia būdavo labai dažnas ir neišvengiamas dalykas. O dabar labai svarbu tikrai kuo anksčiau atkreipti dėmesį ir atvykti gydytojo konsultacijai, kadangi turime visas priemones aktyviai veikti“, – aiškino gydytoja.
Ji pabrėžė, efektyviai galima padėti ir vos prasidėjus ligai, ir esant jos paūmėjimams, atkryčiams: „Tai leidžia sustabdyti paūmėjimų kartojimąsi, sustabdyti naujų radiologinių židinių atsiradimą, atrofijos progresavimą, (...) atitolinti nuolatinės negalios progresavimą, o gal ir apskritai išvengti.“
Gydytoja pridūrė, kad ne mažiau svarbus ekonominis aspektas, nes gaudami gydymą pacientai netampa našta valstybei dėl neįgalumo, nedarbingumo: „Žymiai geriau ligą anksčiau atpažinti ir anksčiau pradėti gydyti, negu vėliau mokėti išmokas.“
Žmonės vėluoja atvykti pas gydytojus
Be to, pašnekovė pabrėžė, kad gerokai pasikeitė ir ligos diagnostika – specialistai, į kuriuos pacientas gali atvykti su pirmaisiais išsėtinės sklerozės simptomais, žino, kur jį toliau nukreipti.
„Auksinis standartas diagnozuojant ligą yra magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Jų prieinamumas vis gerėja. (...) Turime radiologus, kurie diferencijuoja ligą nuo kitų susirgimų, bet, aišku, yra ir kiti tyrimo metodai, kurie, jau įtarus išsėtinę sklerozę, mums padeda ją patvirtinti“, – kalbėjo neurologė.
Vis tik apgailestavo, kad kiek bebūtų stengiamasi gerinti paciento diagnostiką, kiekvienais metais susiduriama su užleistais pacientais. „Visada yra tų, kurie atvažiuoja per vėlai, nesikreipia, kurie nenori, kuriuos galbūt dėl kažkokių vienokių ar kitokių problemų uždelsiama atsiųsti.
Būna taip – susirgo, tarkime, pasilpo galūnė, nutirpo ranka, koja. Pabuvo tie klinikiniai simptomai kokią savaitę ar keletą dienų ir praėjo. Ir vėl tas žmogus gyvena kaip niekur nieko, jis net nepakliuvo pas šeimos daktarą per tas porą savaičių. Tada viskas užsimiršta, ir, natūralu, kad vėluoja nustatyti ligą.“
Prašo aktyvesnį gydymą kompensuoti kuo anksčiau
Tiesa, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nepaisant visų gydymo galimybių, gero vaistų prieinamumo, iššūkių gydant išsėtinę sklerozę medikams išlieka.
„Dažniausiai tradiciškai būdavo skiriamas bazinis gydymas. Jeigu kartodavosi ligos recidyvai, nepakankamai pavykdavo stabilizuoti ligą, tuomet skirdavome aktyvesnį, agresyvesnį gydymą, ir tam turime vaistų, naujausių medikamentų, kurie yra ir Lietuvoje.
Tačiau jeigu jau nuo pat ligos pradžios matome, kad prognostiniai veiksniai tikrai nebus palankūs pacientui, stengiamės visą laiką gydymą skirti aktyvų nuo pat ligos pradžios. Ir čia medikai susiduria su dideliais iššūkiais“, – pabrėžė R. Kizlaitienė.
Ji konstatavom, kad valstybės parama ir požiūris į autoimuninių ligų ir konkrečiai išsėtinės sklerozės gydymą yra nepakankamas:
Lietuvos neurologų asociacija jau metus laiko rašo laiškus Valstybinei ligonių kasai ir paršo: kompensuokime gydymą kuo anksčiau. Matome, kad bus blogai.
Kodėl mes turėtume laukti dar antro pasikartojančio ligos recidyvo, kad ligonį galėtume pradėti efektyviai gydyti nuo pat ligos pradžios? Kodėl reikėtų, kaip ir vėžio atveju, laukti, kol liga progresuos? Ką mes tuo sutaupysime? Tai valdininkai turėtų gerokai pasistengti ir užimti pozicijas – net ne sėdėdami savo vietose, bet spręsdami toli gražu ne mūsų, gydytojų, o pacientų klausimus.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
