„Vogti neleisiu!“ - taip antradienio vidudienį į kolegas Seime prabilo parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas. Jis siūlo paskelbti moratoriumą visiems valstybės pinigais finansuojamiems projektams, kol nebus atliktas jų auditas, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“.
"Kai kurių programų tikslingumas tikrai abejotinas, arba, dar blogiau, skaidrumas įtartinas. Taip, šventės yra gerai. Tačiau Valdovų rūmais pensijų neišmokėsi, fejerverkais žmonių nepamaitinsi", - Seimo plenariniame posėdyje sakė A.Valinskas.
Pasak Seimo pirmininko, šimtų milijonų litų verti projektai turėtų būti tęsiami tik įsitikinus jų nauda visuomenei. Parlamento vadovas siūlo sudaryti Seimo komisiją, kuri padėtų dar kartą peržiūrėti valstybines programas, siekiant įsitikinti, ar tikrai jas visas reikia finansuoti iš valstybės biudžeto.
Jo teigimu, esant dabartinei ekonominei situacijai, esame priversti didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau dabar tai panašu į situaciją, kai vanduo pilamas į skylėtą puodą. "Bet tai - ne vanduo, o žmonių prakaitas, kuriuo uždirbami pinigai, o skylės valstybės puode - įvairiausios valstybinės programos, per kurias išteka papildomai surinktos lėšos. Ir išteka ne milijonai, o milijardai", - pabrėžė Seimo pirmininkas.
"Vakaro žinių" žurnalistai kalbino A.Valinską praėjus vos valandai, kai šis iš Seimo tribūnos paskelbė skandalingąjį moratoriumą.
- Ar jau sulaukėte palaikymo Seime?
- Kol kas Seimo nariai didžiausią dėmesį kreipia savo algų mažinimui. Mano siūlymą dėl komisijos ir memorandumo nuleido negirdomis, nes labai susirūpinę dėl algų.
- Kokioms valstybinėms programoms turėtų būtų skelbiamas moratoriumas? Valdovų rūmams? Operos ir baleto teatro rekonstrukcijai? Prezidento ir premjero rezidencijų, ministerijų pastatų, saugumiečių rūmų, Guggenheimo muziejaus statyboms bei rekonstrukcijoms...?
- Viskam, ką jūs paminėjote. Taip pat viskam, kas yra ne pirmo būtinumo, ir visokiems VEKS'ams. Taip pat, pavyzdžiui, ministerijos gali būti ir kiek daugiau aplūžusios, kad tik žmonės būtų sotesni. Nesakau, kad visos be išimties šitos programos nereikalingos, tačiau reikėtų iš naujo peržiūrėti jas ir toliau atnaujinti tik būtiniausias programas, kitų įgyvendinimą atidedant geresniems laikams ir jas pakoregavus. O dabar dėl sunkios ekonominės padėties esame priversti didinti mokesčius, bet surinkti papildomi pinigai išteka per įvairiausias programas, kurių tikslingumas ir net skaidrumas - labai abejotinas.
- O Vyriausybės investicijų programą, kurios įgyvendinimui vien šiemet numatyta virš 4 mlrd. litų, reikėtų peržiūrėti?
- Ypač viešuosius pirkimus reikia nuodugniai peržiūrėti. Tačiau Seime aš nenorėjau konkrečiai visų programų vardinti, nes jų yra labai daug. Kai bus sudaryta komisija, ji, gavusi visą sąrašą, turėtų visas įvertinti.
- Ar memorandumas liestų ir taip vadinamą valstybės turto atnaujinimą - senų pastatų pardavimą, statant arba perkant naujus?
- Savaime aišku. Tačiau nenoriu visų gairių nubrėžti, kad būsimai komisijai tai nenuskambėtų kaip įsakymas. Dalyvaudamas tokios komisijos veikloje aš siūlysiu visus dalykus, kurie kelia abejonių arba nėra būtini. Jie turi būti pristabdyti arba nevykdomi.
- Galbūt kada nors nebe rekomendacijomis, o įstatymiškai bus uždrausti premijų bei tryliktųjų algų mokėjimai valstybinėse institucijose?
- Gali būti, kad tas klausimas bus svarstomas artimiausioje neeilinėje sesijoje. Tačiau visų pirma Seimas turi parodyti valią ir susimažinti algas sau bent jau perpus. Mano įsitikinimu, negalime šiandien užbaigti neeilinės sesijos, sugiedoti himno ir išsiskirstyti, kol neišspręsime šio klausimo iki galo.
- Kokia bus valstybės programas revizuojančios komisijos sudėtis ir kada ji, tikitės, bus sudaryta?
- Teikimas bus kitos neeilinės sesijos metu vasario 5-13 dienomis. Šis klausimas bus neatidėliotinai svarstomas. O dėl sudėties, manau, bus įvairių siūlymų: gal ji bus Seimo komisija, gal tarpžinybinė. Tikiuosi, priimsime patį geriausią sprendimą.
----
Algirdas GAIŽUTIS - VPU rektorius, prof. habil. dr.:
Iš tikrųjų sunkmečio sąlygomis visi privalome būti taupūs ir kiekvieną savo žingsnį gerai apgalvoti.
Kalbant apie mūsų valstybinius stambiuosius projektus, sutinku, kad pirmiausia reikia viską gerai apmąstyti, atlikti auditą, nustatyti, kiek jie yra tikslingi ir skaidrūs, kad litai nebūtų išmetami veltui. Skubėti negalima. Tada ir Valstybės kontrolė turėtų mažiau darbo, ir būtų mažiau konstatavimų, kad valstybės lėšos naudojamos neracionaliai.
Valentinas MASALSKIS - Režisierius:
Pritariu bet kokiam teisingam judesiui. XXI amžiuje net klausti, ar gerai, ar blogai, kad iššovėme į orą du milijonus, - nelogiška. Geriau vaikams pianinų būtume nupirkę mokyklose. Į Afriką vaikams pinigų pasiųskit - būsit kultūros sostinė. Apskritai kultūros sostinės renginius galėjo pradėti nuo liepos 6-osios, nuo dainų šventės.
Džiaugiuosi, kad žiniasklaida visa kartu puola ir dėl Kėvišo, ir dėl kitų dalykų. Todėl, be abejonės, pritariu, kad reikia tokius dalykus stabdyti.
Romualdas OZOLAS - Signataras:
Selektyviniam auditui aš pritarčiau visiškai. Yra dalykų, kuriuos tikrai reikia tvarkyti (ministerijų remontai), kurie yra įteisintas privilegijų teikimo būdas. Taip pat kai kurie investiciniai projektai, kurie sukuria visas išpardavimo sąlygas.
O kai iškilęs klausimas dėl Operos ir baleto teatro, dėl Vilniaus - kultūros sostinės, Valdovų rūmų ir taip toliau, akivaizdžiai matome, kur tas auditas būtų tikrai prasmingas.
Julius VESELKA - Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas:
Man buvo labai juokinga, kai Seimas diskutavo, ar reikia parlamentarams sumažinti atlyginimus 15 procentų, ar ne. Nusprendėme, kad reikia. Per metus sutaupysime 6 mln. litų. Jei prisiminsime, kad metinis šalies biudžetas yra apie 30 mlrd. litų, tai galime įsivaizduoti, kokie "dideli" pinigai tie 6 mln. litų.
Nesakau, kad ir Seimo nariams nereikėjo sumažinti atlyginimų. Tačiau ne nuo čia reikia pradėti.
Iš tikrųjų reikia žiūrėti, jog šilumos ūkio įmonės, kur didesni mokesčiai tiesiogiai kraunami ant vartotojų tik tam, kad jų vadovams būtų galima išmokėti beveik 100 tūkst. litų siekiančias mėnesio algas, taip nesipenėtų. Pavyzdžiui, LEO LT kai kurie žmonės gauna po 60 tūkst., kai kurie - po 100 tūkst. litų. Tai mes algas tokiems paliekame, nors dėl to vargšai vartotojai už šilumą, elektrą turi mokėti daugiau.
Šitiems veikėjams algas paliekame, bet žaidžiame jausmais žmonių, kuriems ima pavydas, kad Seimo nariai gauna daugiau negu jie.
Ne čia yra ekonomikos problema. Problema yra ta, kad nesutvarkytas šalies ekonominis valdymas.
Pavyzdžiui, minų ieškantiems laivams šiemet Krašto apsaugos ministerija numato išleisti 60 mln. litų. Reikia tų minininkų? NATO reikalauja? Tai kas, kad reikalauja. Juk sunkmetis. Ką su tais minininkais darysime? Ieškosime Antrojo pasaulinio karo minų jūroje. Bet jei jos ten gulėjo 60 metų, kodėl sunkmečiu turime pradėti jų ieškoti?
Valdovų rūmai. Numatyti 36 mln. litų jiems užbaigti ir dar 15 mln. litų rezervuojama tam atvejui, jei 36 mln. litų neužteks. Reikia šito?
"Vakaro žinios" rašė, kad žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius važiavo į Vokietiją ir nusisamdė daugiau nei 20 žurnalistų. Reikia šito?
Kuriama Energetikos ministerija. Sako, nereikės papildomų pinigų. Tikrai reikės. Ir kuo toliau, tuo labiau. Ar ta ministerija būtina?
Pasižiūrėkime, koks biurokratinis valdymas. Kiek prie ministerijų agentūrų, departamentų. Ne pačiose ministerijose, o prie jų. Ir visos iš biudžeto išlaikomos. Reikia jų tiek? Reikia, nes vienas žmogus per dieną vieną popieriuką nuneša kam nors. Tai - visas darbas. Jei agentūrų būtų mažiau, valdininkams dirbti reikėtų daugiau.
Sutinku su Seimo pirmininku, kad reikia pristabdyti valstybinių projektų vykdymą, kol jie bus peržiūrėti. Kitaip tie Seimo sutaupyti 6 mln. litų, supilti į kiaurasamtį su kitais 30 mlrd. biudžeto litų, ištekės ir nieko neliks. Sutaupysime "mizerį", kurio užteks tik dešimtadaliui minininkų pirkimo kainos padengti.
VŽ skaičiai
1 443 600 000 - Tiek litų šiemet kainuos įvairios kelių priežiūros ir plėtros programos
112 600 000 - Už tiek litų Krašto apsaugos ministerijai pirksime lėktuvų, laivų ir logistikos įrangos
51 000 000 - Tiek litų šiemet skirta Valdovų rūmų statybai. Iki šiol jau išleisti 176 milijonai.
44 000 000 - Tiek litų suplanuota duoti Nacionalinio operos ir baleto teatro scenai atnaujinti. Jau ištratinti 36 milijonai.
25 000 000 - Tiek litų šiemet numatyta projektui Vilnius - Europos kultūros sostinė. O organizatoriai jau buvo apžioję 40 milijonų.
23 180 000 - už tiek litų šiemet bus pradėta rekonstruoti Užsienio reikalų ministerija.
12 700 000 - Tiek litų šiemet kainuos Vilniaus apygardos prokuratūros pastato tobulinimas.
4 218 000 - Tiek litų kainuos Seimo III rūmų remontas (neįskaičiuoti per riaušes patirti nuostoliai) ir Seimo turto įsigijimas.
3 844 000 - Tiek litų bus išleista Prezidentūros rekonstrukcijai, prezidento rezidencijos Turniškėse remontui ir rezidencijos S.Daukanto aikštėje statybai.
2 730 000 - Tiek litų išleisime Vyriausybės ir premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos pradžiai.
8 716 000 - Tiek litų vėl sumokėsime, kad būtų pratęsta saugumiečių naujos būstinės statyba. Kiek dešimčių milijonų ši statyba jau kainavo - valstybinė paslaptis.
